Dūmai per tvorą įplieskė konfliktą: į Pelėdnagius skubėjo ugniagesiai

Rudenį sklypuose deginamos gamtinės atliekos neretai tampa kaimynų ginčų priežastimi. Laužą kuriantys gyventojai ne visuomet įvertina vėjo kryptį, todėl dūmai gali pasklisti į šalia esančius kiemus ir namus.

Tokia situacija susiklostė Pelėdnagiuose, kur dėl kaimynės deginamų atliekų buvo iškviesti ugniagesiai.

Dūmai veržėsi į gretimą sklypą

Trečiadienį, 14.41 val., rajono ugniagesiai vyko ne tik dėl ugnies, bet ir dėl tarp kaimynių kilusio konflikto.

Vieno privataus namo kieme Pelėdnagiuose gyventoja degino žaliąsias atliekas. Pranešėja nurodė, kad dūmai pūtė tiesiai į jos sklypą, todėl ji negalėjo atidaryti langų.

Pasak pranešimo, laužą užkūrusi kaimynė į išsakytas pastabas nereagavo. Tarp pastatų buvo maždaug 20 metrų atstumas.

Atvykę ugniagesiai aptiko iš akmenų įrengtą laužavietę. Joje gyventoja, uždengusi laužą, degino lapus. Ugnį moteris užgesino pati.

Kada galima deginti žaliąsias atliekas?

Aplinkos apsaugos departamentas yra nurodęs, kad žaliosios atliekos gali būti deginamos tik išskirtiniais atvejais: kai jų neįmanoma kompostuoti, įskaitant situacijas, kai kompostavimas galėtų paskatinti augalų kenkėjų ar invazinių rūšių plitimą, taip pat kai nėra galimybės atliekų perduoti tvarkytojui ar panaudoti kitu būdu.

Ir tokiais atvejais būtina laikytis Aplinkos oro apsaugos reikalavimų, taikomų surinktų augalų bei jų dalių deginimui lauke:

• miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose augalus bei jų dalis deginti draudžiama, išskyrus rekreacinį sumedėjusių augalų ar jų dalių deginimą nustatytose ir pažymėtose laužavietėse;
• miesteliuose ir mėgėjų sodų teritorijose augalus ar jų dalis taip pat draudžiama deginti, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus;
• viensėdžiuose bei kaimuose reikia vadovautis savivaldybės nustatytais draudimais ar deginimo sąlygomis. Jei savivaldybė jų nenustatė, augalus ir jų dalis deginti negalima, išskyrus teisės aktuose įtvirtintas išimtis;
• lauke leidžiama deginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų ar jų dalių – medžių, krūmų ir lianų šakų bei stiebų. Vienoje ugniavietėje vienu metu galima sudeginti ne daugiau kaip 1 m³, jei konkrečioje vietovėje tai nėra uždrausta;
• deginamos augalų dalys privalo būti sausos ir surinktos arba sugrėbtos. Ugnis turi būti prižiūrima, kad tiršti dūmai nepatektų į aplinkines gyvenamąsias teritorijas;
• baigus deginimą ugniavietę būtina užgesinti vandeniu, smėliu ar kitomis priemonėmis, kad ji nesmilktų ir į orą nepatektų sveikatai pavojingų teršalų;
• neperkrautus augalų ar jų dalių kūgius, sukrautus anksčiau nei prieš savaitę, deginti draudžiama, siekiant apsaugoti smulkiąją fauną;
• kartu su augalais, jų dalimis ar atskirai negalima deginti buitinių, pramoninių bei kitų atliekų. Leidžiama deginti tik cheminėmis medžiagomis – dažais, lakais, klijais, impregnantais ar kitomis priemonėmis – neapdorotą medieną;
• augalus ir jų dalis draudžiama deginti arčiau nei 50 metrų nuo miško, išskyrus rekreacinį deginimą nustatytose bei pažymėtose laužavietėse;
• deginant privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių ir kitų galiojančių reikalavimų.

Aplinkos apsaugos departamentas taip pat yra priminęs, kad už aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnyje.

Tokį pažeidimą padariusiems asmenims gali būti skirta nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie savo žemėje pastebėję ražienų ar nesugrėbtų, nesurinktų šiaudų gaisrą nesiima priešgaisrinių priemonių, gresia nuo 30 iki 170 eurų bauda.

Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų ar nesurinktų žolių, nendrių, javų bei kitų žemės ūkio kultūrų deginimą asmenims gali būti skirta nuo 50 iki 300 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta nuo 120 iki 350 eurų bauda, be to, vertinama ir aplinkai padaryta žala.