Gerai matote, bet akys gali sirgti: Lietuvoje užregistruota per 614 tūkst. diagnozių

Spalio 8-ąją, minint Pasaulinę regėjimo dieną, Lietuvos optometrininkų asociacija atkreipia dėmesį, kad laukti, kol regėjimo sutrikimai ims trukdyti įprastam gyvenimui, nereikėtų. Higienos instituto duomenimis, 2025 metais akies ir jos priedinių organų ligų diagnozės Lietuvoje buvo užregistruotos daugiau nei 614 tūkst. žmonių.

Lietuvos optometrininkų asociacijos prezidentė Vaida Kačergienė pabrėžia, kad gebėjimas gerai matyti savaime nereiškia, jog akys yra sveikos. Žmogus gali be sunkumų skaityti, vairuoti ir nejausti jokių problemų, nors dalis akių ligų pradžioje nepasireiškia pastebimais simptomais. Todėl, anot jos, su specialistu verta aptarti, kokios patikros reikalingos ir kaip dažnai jos turėtų būti atliekamos, nelaukiant regėjimo pablogėjimo.

Diagnozių skaičiai atskleidžia regėjimo problemų mastą

Higienos instituto duomenimis, 2025 metais glaukoma Lietuvoje buvo užregistruota 103 332 žmonėms. Senatvinės ir kitų formų kataraktos diagnozės nustatytos 134 391 žmogui. Trumparegystė užregistruota 128 742, o toliaregystė – 149 543 žmonėms. Regėjimo sutrikimų ir aklumo grupės diagnozės H53–H54 užregistruotos 65 892 žmonėms.

Šie duomenys apima gydymo įstaigose užregistruotus sutrikimus, tačiau neįtraukia dar nenustatytų ligų. Be to, tas pats žmogus gali turėti kelias diagnozes, todėl atskirų diagnozių grupių skaičių sudėti būtų netikslu.

V. Kačergienė nurodo, kad už šių skaičių slypi žmonės, kuriems būtina pagalba: vieniems reikia gerai įžiūrėti mokyklos lentą, kitiems – saugiai vairuoti, skaityti ar tęsti darbą. Dėl to regėjimo sutrikimų svarba neturėtų būti vertinama tik pagal tai, kiek jie šiuo metu apsunkina kasdienybę. Būtina išsiaiškinti jų priežastį ir nustatyti, ar pakanka regėjimo korekcijos, ar reikalingi papildomi tyrimai.

Daugiau nei pusė glaukomos atvejų Europoje gali būti nenustatyti

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos regione regėjimo sutrikimų turi arba yra akli apie 90 mln. žmonių. Tai sudaro maždaug 9 proc. visų regiono gyventojų.

2025 metais žurnale „Ophthalmology“ paskelbto tyrimo autoriai apskaičiavo, kad tarp 40 metų ir vyresnių Europos gyventojų glaukoma serga apie 12,3 mln. žmonių. Iš jų 6,9 mln. apie ligą dar nėra sužinoję, nes ji nediagnozuota. Vadinasi, nenustatyta lieka daugiau nei pusė glaukomos atvejų.

Glaukoma pažeidžia regos nervą, o dažniausiai pasitaikanti jos forma ilgą laiką gali nekelti žmogui jokių juntamų požymių. Regėjimui padaryta žala yra negrįžtama, tačiau anksti nustačius ligą ir pradėjus gydymą galima išsaugoti likusį regėjimą. Todėl ligos nustatymas svarbus dar prieš žmogui pajuntant pokyčius.

Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į trumparegystę. Nors ją trumpuoju laikotarpiu galima nesunkiai koreguoti, jos reikšmė neapsiriboja refrakcijos yda. Europoje trumparegystė jau vargina 227 mln. žmonių, o prognozuojama, kad iki 2035 m. ji bus būdinga pusei visų mokyklą baigiančių europiečių.

Prie lėtų pokyčių žmogus gali tiesiog priprasti

Regėjimas ne visuomet pakinta staiga. Žmonės gali pradėti skaityti tik ryškesnėje šviesoje, telefone pasirinkti didesnes raides arba nebevairuoti sutemus. Nors tokie sprendimai gali palengvinti kasdienes situacijas, jie neatsako į klausimą, kodėl regėjimas pasikeitė.

Pasak V. Kačergienės, prie pamažu atsirandančių pokyčių galima priprasti ir juos laikyti normaliu dalyku, tačiau svarbiausia yra nustatyti jų priežastį. Akiniai gali pagerinti matymą, bet vien jų parinkimas neleidžia atsakyti į visus klausimus, susijusius su akių sveikata.

Tyrimų poreikis ir patikrų dažnis priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės, šeimos ligų istorijos bei kitų rizikos veiksnių. Jei kyla įtarimas dėl akių ligos, reikalingas gydytojo oftalmologo įvertinimas. Laiku gauti pagalbą padeda optometrininkų, šeimos gydytojų ir gydytojų oftalmologų bendradarbiavimas.

Per patikrą specialistui svarbu papasakoti, kada atsirado regėjimo pokyčiai, kokiose situacijose jie ryškiausi, taip pat nurodyti, ar šeimoje buvo panašių akių ligų. Reikšminga ir informacija apie bendrą sveikatą, nes ji padeda pasirinkti tyrimus bei suplanuoti tolesnę priežiūrą.

Vaikų regėjimo negalima palikti be priežiūros

Trumparegystė dažnai ima vystytis dar vaikystėje. Apie ją gali signalizuoti sunkumas matyti toliau esančius daiktus, prisimerkimas ar akių nuovargis. Vaikai ne visada pasako, kad jų regėjimas suprastėjo, todėl suaugusieji turėtų pastebėti pasikeitusius įpročius ir pasirūpinti regėjimo patikra.

JAV Nacionalinis akių institutas nurodo, kad vaikai, daugiau laiko leidžiantys lauke, trumparegiais tampa rečiau. Vis dėlto buvimas lauke neatstoja nei regėjimo patikros, nei paskirtos korekcijos. Nustačius trumparegystę, jos stebėjimo ir priežiūros planą būtina aptarti su specialistu.

V. Kačergienė pabrėžia, kad vaiko regėjimo patikra neturėtų apsiriboti pažymėjimo gavimu. Tėvai turėtų išsiaiškinti, ar vaiko regėjimas atitinka jo poreikius, ar būtini akiniai, kada planuojamas kitas patikrinimas. Jei rekomenduotas išsamesnis tyrimas, reikia pasirūpinti, kad jis būtų atliktas.

Siekiama, kad akių priežiūra būtų lengviau pasiekiama

Pasaulinės regėjimo dienos proga Europos optometrijos ir optikos taryba (ECOO) ragina stiprinti optometrijos ir optikos specialistų vaidmenį pirminėje akių bei regėjimo priežiūroje. Taip pat siūloma gerinti reguliarių patikrų finansavimą ir rengti nacionalinius akių sveikatos planus.

Tai reiškia, kad akių sveikatos klausimai turi būti sprendžiami ne tik individualiai, bet ir sveikatos sistemos mastu. Gyventojams turėtų būti aišku, kaip nuo pirmojo kreipimosi pasiekti reikalingus tyrimus ir gydymą. Kiekvienas specialistas privalo veikti pagal savo kompetenciją, o aptikus galimos ligos požymių žmogus turi būti siunčiamas pas gydytoją oftalmologą.

Lietuvos optometrininkų asociacija siūlo diskutuoti, kaip veiksmingiau pasitelkti skirtingų specialistų kompetencijas ir sudaryti žmonėms galimybes pagalbą gauti arčiau namų. Reguliarios patikros, suprantama informacija apie paslaugas ir nuoseklus specialistų bendradarbiavimas, asociacijos teigimu, turėtų tapti įprasta akių priežiūros dalimi.

Anot asociacijos prezidentės, žmogui turi būti aišku, kur kreiptis, kokios pagalbos jis gali tikėtis ir kokių veiksmų imtis vėliau. Regėjimas svarbus mokantis, dirbant ir išsaugant savarankiškumą, todėl akių priežiūra turi būti prieinama ir tuomet, kai ryškių sutrikimų dar nejaučiama.

Asociacija Pasaulinę regėjimo dieną kviečia prisiminti paskutinę regėjimo patikrą ir su specialistu pasitarti, ar nereikėtų išsamiau įvertinti akių sveikatos.

V. Kačergienė ragina kreiptis ne vien tuomet, kai jau sunku perskaityti tekstą ar atpažinti veidus. Jos teigimu, rūpestis akių sveikata turi prasidėti anksčiau, o Pasaulinė regėjimo diena yra tinkamas metas nebeatidėlioti patikros ir skirti dėmesio savo regėjimui.