Vilnius ragina eiti pėsčiomis: remontai kai kur kelionę paverčia nesaugia kliūčių trasa

Rugsėjį Vilniaus gatvėse tradiciškai padaugėjus automobilių, gyventojai raginami dažniau rinktis viešąjį transportą, dviračius arba keliauti pėsčiomis. Vis dėlto dalis vilniečių tokį raginimą vertina skeptiškai: mieste vienu metu vyksta daug remonto darbų, todėl kai kuriuose ruožuose pėstiesiems tenka ieškoti, kaip apeiti išraustus ar nelygius šaligatvius. Žmonėms, turintiems judėjimo sunkumų, tai gali kelti ir saugumo riziką.

Vienas gyventojas klausė, kodėl šaligatviai išrausiami abiejose gatvės pusėse, o vėliau savaitėmis paliekami be vykstančių darbų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tuo pat metu žmonės skatinami atsisakyti automobilių, taip mažinant spūstis sostinėje.

Su ramentais judėti nesaugu

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) projektų koordinatorė Ugnė Šakūnienė teigia, kad tokie nepatogumai nėra susiję su viena konkrečia gatve. Jos manymu, didelė dalis Vilniaus šaligatvių nėra nei patogūs, nei saugūs žmonėms, susiduriantiems su judėjimo sunkumais.

Šiuo metu ji pati vaikšto su ramentais, o anksčiau dėl sveikatos problemų judėjo vežimėliu, todėl su miesto infrastruktūros kliūtimis yra susidūrusi asmeniškai.

Pasak U. Šakūnienės, šaligatviai nepritaikyti tiek naujuose rajonuose, tiek senamiestyje. Ypač daug problemų, jos teigimu, kyla senamiestyje, kur gausu nelygumų, išsikraipiusių plytelių ir bortelių.

Vykstant remontams padėtis, anot LŽNS atstovės, dar labiau komplikuojasi. Ji sako, kad išraustos vietos apsunkina vaikščiojimą, o su ramentais kai kur praeiti nėra saugu.

Tokios kliūtys, jos pabrėžimu, nepatogumų sukelia ne vien žmonėms su negalia. Judėti sunkiau tenka ir vyresnio amžiaus gyventojams, tėvams su vaikų vežimėliais bei kitiems pėstiesiems.

U. Šakūnienė prisiminė ir savo šeimos patirtį: jos vyresnio amžiaus mama Trakų gatvėje, prie Adomo Mickevičiaus bibliotekos, užkliuvo už atsikišusios plytelės, susižalojo ir buvo išvežta greitosios pagalbos automobiliu.

„Judu“ pripažįsta laikinus nepatogumus

„Judu“ nurodo, kad rugsėjį Vilniuje įprastai padidėja eismo intensyvumas, todėl gyventojai skatinami apsvarstyti alternatyvas kelionėms automobiliu.

Judumo paslaugų operatorius pažymi, kad gatvių pralaidumas mieste yra ribotas. Net daliai žmonių pasirinkus kitą keliavimo būdą, automobilių srautai mažėja, o tai ypač svarbu rytinio ir vakarinio piko valandomis.

2025 m. Vilniaus gyventojų keliavimo įpročių tyrimo duomenimis, pėsčiomis atliekama 19,05 proc. visų vilniečių kelionių. „Judu“ vertinimu, šis rodiklis patvirtina, kad ėjimas pėsčiomis yra svarbi kasdienio susisiekimo dalis.

Tačiau įmonė sutinka, kad intensyvių remonto darbų metu kai kuriose sostinės vietose pėstiesiems judėti laikinai būna sudėtingiau. „Judu“ taip pat nurodo suprantanti gyventojų pastabas dėl pėsčiųjų infrastruktūros būklės.

Anot įmonės, dalis dabar vykdomų projektų yra skirti būtent pėsčiųjų infrastruktūrai gerinti, todėl dabartiniai nepatogumai neturėtų būti tapatinami su būsima situacija užbaigus darbus.

Klausimų kelia darbų koordinavimas

Kritikuojamos ne tik sąlygos pėstiesiems. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys ir Laisvės partijos pirmininko pavaduotojas Danielis Ilkevičius atkreipia dėmesį į didelį tuo pačiu metu sostinėje vykdomų darbų skaičių.

Jo pateiktais duomenimis, rugpjūčio pabaigoje „Judu“ žemėlapyje buvo pažymėta beveik 100 remonto vietų, o darbai vyko maždaug 14 kilometrų gatvių atkarpose.

D. Ilkevičiaus teigimu, problema yra ne infrastruktūros atnaujinimas, bet darbų planavimas bei jų vykdymo seka. Jo vertinimu, miesto infrastruktūra turi būti vertinama kaip vienas tinklas, o ne kaip tarpusavyje nesusijusių objektų sąrašas.

Jis pabrėžia, kad uždarius arba susiaurinus pagrindinę gatvę eismas nukreipiamas į aplinkines, o jei remontai vyksta ir jose, pradeda strigti ištisi miesto rajonai bei įvažiavimai į sostinę.

Politikas siūlo Vilniui turėti vieną nuolat atnaujinamą infrastruktūros darbų kalendorių. Jame gyventojai galėtų matyti darbų pradžios ir planuojamos pabaigos datas, pažangą, vėlavimo priežastis bei numatomą poveikį eismui.

Vilniaus savivaldybė rugpjūčio pabaigoje skelbė, kad dalį susisiekimo infrastruktūros darbų siekiama baigti iki rudens, tačiau kai kurie projektai tęsis ir prasidėjus naujiems mokslo metams.

U. Šakūnienė taip pat pripažįsta, kad kai kur po remonto situacija pagerėja. Vis dėlto ji pabrėžia, kad saugus judėjimas mieste turi būti užtikrintas visiems žmonėms ir vykstant darbams. Jos viltimi, po remonto šaligatviai bus tvarkingesni ir patogesni visiems pėstiesiems.