Mažamečio mirtis Kauno ligoninėje sukrėtė Lietuvą: ką būtina daryti vaikui užspringus

Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtė mažamečio mirtis Kauno ligoninėje. Policijos departamento duomenimis, spalio 8 d. vidurnaktį į Kauno ligoninę iš Šiaulių ligoninės buvo atvežtas 2019 metais gimęs vaikas. Jis buvo komos būklės, į ligoninę paguldytas dėl užspringimo. Spalio 9 d., apie 11 val., vaikas mirė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Šis tragiškas atvejis dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kaip svarbu žinoti užspringimo požymius, gebėti tinkamai reaguoti ir vengti veiksmų, galinčių situaciją tik pabloginti.

Vaikų chirurgas Benediktas Jonuška naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kokie daiktai kelia didžiausią pavojų, kaip atpažinti, kad vaiko kvėpavimo takuose įstrigo svetimkūnis, ir kada būtina skambinti greitajai medicinos pagalbai.

Didžiausia rizika – mažiems vaikams

Pasak B. Jonuškos, užspringti gali bet kokio amžiaus žmonės, kai į kvėpavimo takus patenka maistas, vanduo ar kitas svetimkūnis. Tačiau itin pažeidžiami yra maži vaikai: jų kvėpavimo takai siauresni, o aplinką jie dažnai tyrinėja daiktus dėdami į burną.

Maždaug 80 proc. visų vaikų užspringimo atvejų tenka jaunesniems nei 3 metų vaikams, dažniausiai – 1–2 metų mažyliams. Šiame amžiuje vaikai jau gali vaikščioti ir paimti įvairius daiktus, kuriuos pirmiausia bando pažinti burna. Gydytojas taip pat nurodo, kad berniukai springsta beveik du kartus dažniau.

Dažniausiai į kvėpavimo takus patenka žemės riešutai. Pavojų taip pat kelia kiti kieti riešutai, sėklos, įskaitant arbūzų sėklas, spraginti kukurūzai, metaliniai daiktai bei žaislų detalės.

Naujagimiai ir kūdikiai dažniau užspringsta maistu, o vyresni vaikai – nevalgomais daiktais, tokiais kaip monetos, sąvaržėlės, smeigtukai ar tušinukų kamšteliai. B. Jonuškos teigimu, balionėliai, pirštinės ir kiti guminiai daiktai vaikams užspringus dažniausiai siejami su fatališkomis baigtimis.

Ypač pavojingi yra apvalūs, kieti, nesuspaudžiami ir lygaus paviršiaus daiktai. Jie lengvai įstringa kvėpavimo takuose, tačiau juos pašalinti būna sudėtinga.

Kaip suprasti, kad vaikas užspringo?

Dažnu atveju svetimkūnis kvėpavimo takus uždengia tik iš dalies. Tuomet vaikas ima kosėti, kvėpuoja dažniau, gali girdėtis stridoras. Klasikiniais požymiais laikomi švokštimas, kosulys ir susilpnėję kvėpavimo garsai, nors simptomai priklauso nuo to, kur tiksliai įstrigo svetimkūnis.

Jei jis pateko į apatinius kvėpavimo takus, iš pradžių požymių gali nebūti. Vėliau gali atsirasti užsitęsęs kosulys, švokštimas, apsunkintas kvėpavimas arba kartotis plaučių uždegimai.

Visiškai užsikimšus kvėpavimo takams, vaikas nebegali kalbėti ir kosėti, dėl deguonies trūkumo pamėlsta bei gali netekti sąmonės.

Kokie veiksmai būtini užspringus?

Pirmiausia reikia įvertinti, ar vaikas kosėja efektyviai. Jei kosulys veiksmingas, papildomų veiksmų skubiai imtis nereikia – vaikui reikia leisti kosėti ir stebėti jo būklę.

Taip pat reikėtų apžiūrėti gerklę. Jei svetimkūnis matomas, galima bandyti jį pašalinti. Tačiau jei jo nesimato, negalima aklai kišti piršto į burną, nes taip daiktą galima įstumti dar giliau.

Gydytojas perspėja netrankyti vaikui per nugarą, kai jis kosėja arba garsiai verkia. Tokie veiksmai gali lemti, kad svetimkūnis nusileis giliau ir visiškai užkimš kvėpavimo takus.

Jeigu vaikas yra sąmoningas, tačiau kosulys neefektyvus, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą numeriu 112 ir pradėti teikti pirmąją pagalbą. GMP reikėtų kviesti ir tuomet, kai kyla abejonių dėl vaiko būklės.

Vaiką reikia paimti ant dilbio arba palenkti į priekį taip, kad jo galva būtų žemiau, ir penkis kartus delnu suduoti į viršutinę nugaros dalį tarp menčių. Jei tai nepadeda ir svetimkūnis neiškrenta, vaiką reikia apversti ir penkis kartus pirštais spausti krūtinę ties krūtinkaulio centru.

Vyresniems nei vienerių metų vaikams gali būti atliekami penki pilvo paspaudimai kiek žemiau krūtinkaulio – Heimlicho manevras.

Jei vaikas praranda sąmonę, jį reikia paguldyti, atlošti galvą pakeliant smakrą ir pradėti gaivinimą: atlikti įpūtimus bei krūtinės paspaudimus.