Stikliniai pastatai tampa paukščių kapinėmis: per valandą surinkta 100 negyvų sparnuočių

Rudeninės migracijos metu vis dažniau pastebima, kad paukščiai atsitrenkia į pastatų stiklus ir žūsta. Sparnuočiai stiklo neatpažįsta kaip kliūties, todėl į jį neretai įlekia visu greičiu. Specialistų teigimu, langus būtina žymėti – tam gali būti naudojami lipdukai, girliandos ar kitos priemonės.

Migruojantiems paukščiams langai tampa pavojingais spąstais, nes jie stiklo dažnai nepastebi.

Gamtininkė Irina prie vieno Klaipėdos pastato rado kelis leisgyvius paukštelius. Šiems sparnuočiams pasisekė – po smūgio į didelius langus jie buvo tik apsvaigę, o atsigavę galėjo nuskristi.

Tačiau daugeliui kitų susidūrimas su stiklu baigiasi mirtimi arba sunkiais sužalojimais. Irina Baltrūnienė tokius paukščius surenka šimtais. Ji nurodė, kad per vieną valandą gali rasti 100 negyvų ir dar maždaug 50 gyvų paukščių. Išgyvenusius ji nuveža į mišką ir paleidžia.

Pastatų savininkų reakcijos – labai skirtingos

Anot gamtininkės, dalis pastatų savininkų į šią problemą žiūri abejingai. Ji pasakojo, kad darbuotojai nugaišusius paukščius surenka ir išmeta, dalį jų sulesa varnos, o kai kuriuos pervažiuoja automobiliai.

Vis dėlto kai kurie savininkai, pastebėję žūstančius sparnuočius, imasi veiksmų iš karto. Prie tik pernai pastatyto pastato dirba technika ir žmonės, o jo atstovai tikina, kad praėjusiais metais šios problemos nefiksavo. Tačiau šiemet vos pamatę žūstančius paukščius pradėjo ieškoti skubių sprendimų.

„Memelio miesto“ atstovas architektūrai Arūnas Kilišauskas teigė, kad prie sprendimų prisidėjo ir pastato nuomininkai. Ant langų buvo užklijuoti popieriaus lapai, o tą dieną, pasak jo, nė vienas paukštelis neatsitrenkė į stiklą. Tai parodė, kad net laikinos priemonės gali būti veiksmingos.

Vis dėlto tuo apsiriboti neketinama – planuojama pažymėti visus langus. A. Kilišauskas nurodė, kad stiklai galėtų būti žymimi markeriais taip, jog tarpai tarp žymų būtų mažesni už paukštelio sparnų plotį.

Tankūs ženklai ant langų gali išgelbėti sparnuočius

Ventės rago stoties darbuotojai savo pastato vitrinas yra paženklinę tankiu raštu. Ornitologas Vytautas Eigirdas sakė, kad per 13 metų, nors pro šią vietą migracijos metu praskrenda tūkstančiai paukščių, prie tokių langų nebuvo rastas nė vienas žuvęs sparnuotis. Langai specialiai pažymėti ratukais, apsaugančiais nuo susidūrimų.

Siekiant išvengti nelaimių, ant langų galima klijuoti lipdukus, kabinti girliandas ar naudoti kitas tankiai išdėstytas žymas. Taip pat tinka ultravioletinę šviesą atspindinti speciali plėvelė. Ji neužstoja žmogui dienos šviesos, tačiau paukščiai gali matyti kliūtį.

T. Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis aiškino, kad žmonės tokios plėvelės vaizdo nemato, bet paukščiai ultravioletinę šviesą suvokia kitaip. Dėl to jie mato plėvelėje esančias juostas ir į langą neatsitrenkia.

Jei stiklas visiškai nepažymėtas, paukštis jį gali palaikyti atvira erdve. Daugiausia susidūrimų įvyksta mažesniame nei 30 metrų aukštyje, kur sparnuočiai dažniausiai skraido ir ieško maisto.

S. Rumbutis pažymėjo, kad vitrininiuose languose atsispindintys medžiai ir krūmai paukščiams atrodo kaip tikra aplinka, kurioje galima praskristi ar nutūpti. Todėl jie lekia visu greičiu ir atsitrenkia į stiklą.

V. Eigirdas atkreipė dėmesį į nykštukus – mažiausius Europos paukščius. Po smūgio jie ne visada žūsta, tačiau gali cypsėti, o į šį garsą atskridę kiti paukščiai taip pat atsitrenkia į langus. Per dieną tokiu būdu gali žūti šimtai sparnuočių.

Šiemet Lietuvoje vyksta iniciatyva „Stiklinis paukštelis“, kurioje žinomi žmonės ragina atkreipti dėmesį į didelių langų keliamą grėsmę paukščiams. Pastatų savininkai taip pat kalba apie poreikį keisti teisės aktus ir statybas reglamentuojančias taisykles, kad šis aspektas nebūtų tik paminėtas.

Ornitologų duomenimis, pasaulyje nuo susidūrimų su stiklais kasmet žūsta milijardai paukščių.