NATO siunčia aiškią žinią Maskvai: atskleista Aljanso „pergalės teorija

ELTA apžvelgia svarbiausias spalio 12-osios naujienas Lietuvoje ir užsienyje.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba ir vėl nesusirinko į posėdį, nes nepakako kvorumui būtino narių skaičiaus. Anksčiau meras buvo iškėlęs versiją, kad dalis politikų gali vengti klausimo dėl Vatikano už pedofiliją nubausto kardinolo gatvių pavadinimų keitimo.

Ekonomikos srityje ūkininkai reiškia priekaištus Žemės ūkio ministerijai dėl paramos paskirstymo, o prie kolektyvinio ieškinio dėl Registrų centro duomenų vagystės jungiasi vis daugiau žmonių.

Politiniame lauke aptariamas naujausias JAV prezidento ir Rusijos susitarimas dėl dyzelino tiekimo. Premjeras teigia, kad šis sprendimas Lietuvos pasitikėjimo Vašingtonu nesumažino.

Tarp užsienio naujienų – Nobelio ekonomikos mokslų premija, NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado perspėjimas Maskvai, išplėstos ES sankcijos Rusijai bei Kyjivo raginimas Jungtinėms Valstijoms užtikrinti, kad Maskva laikytųsi energetikos sektoriui paskelbtų paliaubų.

LIETUVOS ĮVYKIAI

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis antrą kartą neįvyko, nes nesusirinko reikalingas tarybos narių skaičius. Posėdžio pradžioje Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius paskelbė, kad dalyvauja 10 tarybos narių. Administracijos direktorius Vytautas Vansavičius nurodė penktadienį gavęs darbuotojos laišką, kuriame po daugumos tarybos narių apklausos pranešta, kad jie negalės atvykti į numatytą posėdį. Pirmadienio rytą toks pat laiškas esą gautas ir iš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos seniūno Waldemaro Urbano. Panaši situacija buvo susiklosčiusi ir spalio 2 dieną: tuomet į posėdį neatvyko visa LLRA-KŠS frakcija bei du socialdemokratai, todėl jis buvo nukeltas. Tąkart R. Duchnevičius svarstė, kad kai kurie frakcijos atstovai galėjo vengti klausimo dėl pedofilijos Vatikano bausto kardinolo Henryko Gulbinowicziaus gatvių pervadinimo.

Jungtinėms Valstijoms leidus Rusijai tiekti dyzeliną pasaulio rinkai, Europos Sąjunga (ES) savo pozicijos dėl sankcijų Maskvai nekeis ir toliau bandys užkirsti kelią jų apėjimui, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jo teigimu, Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitarimas neturėtų daryti reikšmingos įtakos nei dyzelino kainoms, nei ES laikysenai. Vis dėlto ministras pripažino apgailestaujantis dėl JAV sprendimo, kadangi jis neprisideda prie koordinuotos Vakarų politikos Rusijos atžvilgiu. Baltųjų rūmų šeimininkas penktadienį paskelbė, kad Rusija, gavusi JAV leidimą, pasaulio rinkai pateiks 300 tūkst. tonų dyzelino ir vėliau ženkliai didins jo eksportą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dovanos V. Putinui nepadės pasiekti taikos ir neduos naudos civilizuotam pasauliui. Jis įspėjo, kad Rusija į tai atsakys naujais teroro aktais, o Vašingtono sprendimą pavadino silpnu stiprių partnerių žingsniu.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius mano, kad Europos šalys turėtų daugiau investuoti į kovą su dezinformacija, siekdamos apsaugoti demokratinius rinkimus nuo Rusijos įtakos. Jis pažymėjo, kad kartu su karinių pajėgumų ir kibernetinio saugumo stiprinimu būtina didesnį dėmesį skirti informaciniam saugumui. Pasak premjero, Rusija įvairiais kanalais, tarp jų ir su „Yandex“ susijusia infrastruktūra, mėgina veikti visuomenės nuomonę. Spalio 8–11 dienomis bepiločių orlaivių išpuoliai apgadino tris Rusijos technologijų bendrovės „Yandex“ duomenų centrus Riazanės, Kalugos ir Vladimiro srityse. Po smūgių sutriko dalies bendrovės infrastruktūros ir skaitmeninių paslaugų veikimas. V. Zelenskis teigė, kad taip Kyjivas atsako į Rusijos atakas prieš Ukrainos duomenų centrus.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Prasidėjus šildymo sezonui, daugelyje didžiųjų savivaldybių padaugėjo prašymų kompensuoti būsto šildymo išlaidas. Kauno rajone jų gauta maždaug 35 proc. daugiau, Kėdainių rajone – 29,1 proc., Panevėžyje – 18,6 proc., Klaipėdoje – 14 proc., Marijampolėje – 11,7 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Savivaldybių atstovai tai sieja su brangstančiu šildymu, panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui bei pasikeitusiomis socialinės paramos skyrimo sąlygomis. Marijampolėje prognozuojama, kad visą šildymo sezoną kompensacijų gavėjų gali būti 15–20 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Vilniuje situacija priešinga: sostinėje prašymų kompensuoti būsto šildymo ir vandens išlaidas gauta 9 proc. mažiau.

Prie grupinio skundo dėl Registrų centro (RC) duomenų vagystės prisidėjo apie 2,5 tūkst. žmonių. Pareiškėjai prašo priteisti daugiau kaip 12 mln. eurų neturtinės žalos atlyginimą, pranešė jiems atstovaujanti advokatų kontora „HubLegal“. Prisijungimo prie skundo terminas baigėsi spalio 8 dieną. Kontora nurodo, kad nuo šios bylos nagrinėjimo nusišalino 12 teisėjų, kurie patys galėjo būti nukentėję per incidentą. Valstybės kontrolė iki 2027 m. spalio 5 d. turi atlikti incidento masto ir priežasčių auditą. Generalinė prokuratūra tyrimą pradėjo balandžio viduryje. Anksčiau skelbta, kad galėjo būti pavogta per 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, o incidentas galėjo paliesti maždaug 500 tūkst. gyventojų.

Kęstutis Budrys kartoja, kad ES nekeis sankcijų Rusijai politikos, nors JAV leido Maskvai tiekti dyzeliną pasaulio rinkai. Ministro teigimu, Bendrija ir toliau sieks neleisti apeiti sankcijų bei užkirsti kelią rusiško dyzelino patekimui į ES rinką. Jis apgailestavo, kad Vašingtono sprendimas silpnina bendrą Vakarų laikyseną ir neprisideda prie koordinuotos politikos Rusijos atžvilgiu. JAV prezidentas Donaldas Trumpas spalio 9 d. paskelbė, kad Rusijai leidžiama pasaulio rinkai pateikti 300 tūkst. tonų dyzelino, o ateityje šio kuro eksportą numatoma smarkiai didinti. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas taip pat sukritikavo šį sprendimą, teigdama, jog jis leidžia Kremliui finansuoti karą prieš Ukrainą.

Energetikos ministras Lukas Savickas pranešė, kad elektrą Lietuvoje gaminančių vartotojų skaičius jau viršijo 200 tūkst., o jų elektrinių bendra galia perkopė 2,7 gigavato (GW). Ministro teigimu, tai sudaro daugiau nei ketvirtadalį šalies elektros gamybos pajėgumų. Privatūs klientai sudaro 87 proc. visų gaminančių vartotojų, verslas – 13 proc. Iš jų 68 proc. elektrą gamina ant pastatų stogų įrengtose elektrinėse, o likusieji naudojasi nutolusiais saulės elektrinių parkais. L. Savickas nurodė, kad šią vasarą gaminantys vartotojai pagamino apie ketvirtadalį visos Lietuvoje suvartotos elektros energijos.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Lietuvos pasitikėjimas Jungtinėmis Valstijomis išlieka tvirtas. Jo vertinimu, nepaisant Donaldo Trumpo ir Rusijos susitarimo, JAV tebėra strateginė Lietuvos partnerė, o atskiri politikų pareiškimai iš esmės nepakeičia valstybių santykių. Vyriausybės vadovas palankiai įvertino JAV pastangas siekti ilgalaikės taikos Ukrainoje, tačiau akcentavo būtinybę užtikrinti šių iniciatyvų veiksmingumą. Jis tai sakė po JAV prezidento pranešimo apie galimybę Rusijai eksportuoti dyzeliną pasaulio rinkai. Spalio 9 d. D. Trumpas nurodė, kad Rusijai leista pateikti 300 tūkst. tonų dyzelino ir ateityje reikšmingai didinti šio kuro eksportą.

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) kritikuoja 20 mln. eurų paramos ūkininkams paskirstymą ir teigia pasigendą bendravimo su Žemės ūkio ministerija. Rūmų atstovai pažymi, kad pagalba numatyta grūdų ir pieno sektoriams, o kiti nuostolių patiriantys ūkininkai liko nuošalyje. Žemės ūkio viceministrė Ligita Valalytė tikina, kad į kai kuriuos ūkininkų pasiūlymus buvo atsižvelgta, o teiginius apie dialogo trūkumą vadina melu. Pasak jos, paramą, kurios vidurkis vienam ūkiui turėtų siekti apie 4 tūkst. eurų, planuojama pradėti dalyti lapkritį.

LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS

Prorusiškos aktyvistės Erikos Švenčionienės, kaltinamos padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, advokatė Svetlana Naidenko teisme tvirtino, kad jos ginamosios veiksmai reiškė politines simpatijas, o ne pagalbą užsienio valstybei. Baigiamojoje kalboje Vilniaus apygardos teisme ji teigė, kad E. Švenčionienės palankumas Rusijai ir Baltarusijai neturėtų būti laikomas nusikaltimu. Advokatė taip pat nurodė, kad jos ginamosios pasisakymai Rusijoje, esą Lietuvoje nėra demokratijos, yra Lietuvos Vyriausybės kritika. E. Švenčionienė ir aktyvus protestų dalyvis Kazimieras Juraitis kaltinami, kad, veikdami bendrininkų grupėje, padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Prokuroro teigimu, 2022 m. jie vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai rėmė autoritarinių valstybių politiką ir neigė Lietuvos Seimo legitimumą. E. Švenčionienei taip pat pateikti kaltinimai dėl SSRS nusikaltimų neigimo. Tokia pati veika inkriminuojama ir buvusiam prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ vadovui V. Ivanovui. Bylos duomenimis, 2023 m. pradžioje šie kaltinamieji televizijos laidoje svarstė, kad 1991 m. sausio 13-ąją į Lietuvos gyventojus šaudyti ir juos sužeisti galėjo ne vien SSRS kariškiai.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Nobelio ekonomikos premija šiemet paskirta JAV mokslininkams Robertui E. Hallui ir Michaelui Woodfordui už makroekonominio stabilizavimo mikroekonominių pagrindų tyrimus. Švedijos karališkoji mokslų akademija pažymėjo, kad jų darbai suteikė tvirtą teorinį pagrindą modeliams, kuriuos šiandien naudoja viso pasaulio centriniai bankai ir vyriausybės. Premijos komiteto pirmininko vertinimu, šių mokslininkų darbai padeda geriau pasirengti ekonominiams sukrėtimams, tokiems kaip energetikos krizės ar staigūs namų ūkių vartojimo pokyčiai. R. E. Hallas dirba Stanfordo universitete Kalifornijoje, M. Woodfordas – Kolumbijos universitete Niujorke.

NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Alexusas Grynkewichius pareiškė, kad Aljansas sužlugdytų bet kokią ataką prieš savo nares. JAV generolas Varšuvos saugumo forume sakė, kad didelio masto išpuolio atveju NATO ryžtingai stabdytų priešininką ir, jei reikėtų, sunaikintų jo galimybes toliau kovoti. Jis plačiau pristatė savo vadinamąją pergalės teoriją, skirtą ginkluotam išpuoliui prieš Aljansą atremti. Tai padaryta augant nerimui dėl, Vakarų pareigūnų vertinimu, Maskvos vykdomos hibridinės diversijų ir kišimosi kampanijos. A. Grynkewichius pabrėžė nemanantis, kad konfliktas su Rusija yra neišvengiamas. Jis pridūrė, kad NATO valstybės, turėdamos įrodymų, turėtų nedelsdamos įvardyti Rusiją kaip atsakingą ir aiškiai nubrėžti Maskvai ribas. Generolas taip pat pabrėžė, kad Vašingtonas tvirtai laikosi įsipareigojimo užtikrinti kolektyvinę Aljanso gynybą.

Europos Sąjunga pirmadienį oficialiai į sankcijų dėl Rusijos karo Ukrainoje sąrašą įtraukė dar beveik 1,6 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų. Kaja Kallas pažymėjo, kad daugiau nei pusė naujai įtrauktų subjektų susiję su balistinių raketų gamybos grandine. Šį sprendimą ji pavadino didžiausiu sankcijų sąrašo papildymu nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Įsigaliojus priemonėms, ES sankcijų sąraše, kuriame jau yra ir prezidentas Vladimiras Putinas, iš viso bus maždaug 3,5 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vašingtoną daryti spaudimą Rusijai, kad ši laikytųsi JAV prezidento paskelbtų paliaubų energetikos sektoriuje. Varšuvos saugumo forume jis nurodė lauksiantis konkrečių Amerikos veiksmų šiuo klausimu. Ukrainos vadovas sakė nustebęs po sekmadienį socialiniame tinkle paskelbto Donaldo Trumpo pranešimo, kad šio karo metu nedelsiant bus nutrauktos visos atakos prieš energetikos infrastruktūrą. V. Zelenskis pažymėjo, kad Kyjivas pasirengęs sustabdyti tokius smūgius, jeigu tą patį padarys Rusija. Tačiau jis pridūrė, kad iškart po paliaubų paskelbimo Maskva smogė elektrinei Charkive. Kremlius pirmadienį neatskleidė, ar su Ukraina buvo pasiektas susitarimas nutraukti atakas prieš energetikos infrastruktūrą.