Prieš Vėlines žvakių paklausa šoktels iki 6 kartų: kaip pagerbti artimuosius nepaliekant kalnų atliekų

Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, daugelis Lietuvos gyventojų vyksta aplankyti bei sutvarkyti artimųjų kapų, uždega žvakes jų atminimui. Vis dėlto po šių dienų kapinėse dažnai susikaupia daug panaudotų žvakių ir žvakidžių. Prekybos tinklas „Lidl“ primena, kad atliekų kiekį galima sumažinti dar prieš kelionę į kapines.

„Lidl“ tvarumo vadovė Monika Anilionė nurodo, kad žvakės liepsna tebėra vienas įprastiausių būdų parodyti meilę ir pagarbą mirusiems artimiesiems. Prieš Visų Šventųjų dieną ir Vėlines žvakių pardavimai, palyginti su pirmosiomis prekybos savaitėmis, padidėja maždaug 5–6 kartus.

Pasak jos, dalis žmonių vis dar įsigyja vienkartines žvakes, kurios dega iki 24 valandų. Tačiau pirkėjai vis dažniau renkasi ir ilgesnio degimo, praktiškesnius variantus, galinčius patikimai degti lyjant ar pučiant stipresniam vėjui.

Pakartotinai naudojami sprendimai padeda mažinti atliekas

M. Anilionė pastebi, kad gyventojai dažniau ieško būdų kapus prižiūrėti praktiškiau ir palikti mažiau atliekų. Vietoje plastikinių laikiklių jie renkasi stiklinius žvakių indus, kuriuos galima naudoti ne vieną kartą, keičiant tik žvakės įdėklą.

Renkantis žvakes siūloma įvertinti jų degimo laiką: kuo rečiau žvakę reikės pakeisti, tuo mažiau atliekų susidarys. Mažiausiai 24 valandas degančios žvakės gali būti naudingos tiems, kurie kapines ketina aplankyti dar iki Visų Šventųjų dienos ar Vėlinių.

Siekiant apsaugoti liepsną nuo lietaus ir vėjo, verta rinktis žvakes su dangteliais. Jie padeda liepsnai neužgesti ir gali prailginti degimo laiką. Taip pat rekomenduojama rinktis kokybiškus, nuo karščio nesideformuojančius dangtelius, kuriuos panaudojus galima tinkamai išrūšiuoti.

Ant kapo svarbiausias ne žvakių skaičius

Prieš vykstant tvarkyti kapavietės patariama apžiūrėti, kas joje liko po ankstesnių apsilankymų. Dalis žvakidžių gali būti tinkamos naudoti pakartotinai, jei pakeičiamas tik jų įdėklas. Tai leidžia tiksliau nuspręsti, kiek naujų žvakių iš tikrųjų reikia, ir išvengti nereikalingų pirkinių.

Nors per Vėlines daugybė mirgančių liepsnelių kapinėse sukuria jaukią atmosferą, pagarba artimiesiems nėra matuojama tuo, ar ant kapo dega viena žvakė, ar dešimt. Svarbiausi lieka apsilankymas, prisiminimas ir laikas, skiriamas išėjusio žmogaus atminimui. Vienas ar du ilgai degantys žibintai su keičiamais įdėklais gali būti ne mažiau prasmingas pasirinkimas, be to, po jų lieka mažiau atliekų ir tenka mažiau išlaidų.

M. Anilionė pabrėžia, kad gausus kapo puošimas žvakėmis ar gėlėmis nebūtinai reiškia didesnę pagarbą. Daug reikšmingesni yra pats apsilankymas, prisiminimas ir dėmesys brangaus žmogaus atminimui.

Santūresnį požiūrį atspindi ir senesnės laidojimo tradicijos. Senosiose lietuviškose kapinaitėse kapus žymėdavo paprasti mediniai kryžiai arba lauko akmenys, o gėlių juose būdavo nedaug. Paprotys kapus gausiai puošti gėlėmis Lietuvoje paplito gerokai vėliau.

Žvakių ir žvakidžių atliekas būtina rūšiuoti pagal medžiagą

Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė teigia, kad saikingesnis artimųjų pagerbimas nereiškia tradicijos atsisakymo. Anot jos, tai reiškia po apsilankymo palikti mažiau ilgainiui nebereikalingų daiktų ir daugiau dėmesio skirti atminimo prasmei.

Ji atkreipia dėmesį, kad vienos rūšiavimo taisyklės įvairioms, skirtingai dekoruotoms ir iš nevienodų medžiagų pagamintoms žvakėms bei žvakidėms nėra. Lietuvoje įprastos stiklinės kapų žvakidės dėl stiklo sudėties ir gamybos ypatumų netinka perdirbti kartu su stiklo pakuotėmis, todėl jų negalima mesti į stiklo konteinerį. Tuo metu plastikines žvakių pakuotes, pašalinus vaško likučius, galima rūšiuoti į plastiko pakuotėms skirtą konteinerį.

Rūšiavimo galimybės priklauso ir nuo konkrečių kapinių infrastruktūros. Prie kai kurių kapinių veikia atskiros kapinių atliekų surinkimo sistemos, kuriose surinktos atliekos vėliau papildomai perrūšiuojamos. Todėl prieš vykstant verta išsiaiškinti konkrečioje vietoje galiojančią tvarką ir vadovautis ten pateiktu ženklinimu.

K. Žukauskaitė-Šiaučiulė nurodo, kad dažna klaida yra į pakuočių konteinerius mesti ne pakuotes, o kartu surinktas atliekas: panaudotas žvakes, žvakides, nebereikalingas dekoracijas, nuvytusias gėles ar lapus. Rūšiuoti reikėtų pradėti dar tvarkant kapavietę – įvertinti, iš kokios medžiagos pagamintas daiktas ir ar jo dalis galima atskirti. Atliekas patariama iškart sudėti į kelis skirtingus maišelius, kad vėliau jas būtų paprasčiau išmesti į tinkamus konteinerius.