Ketvirtadienis, 2026.10.15
●Vilnius --° Vardadieniai: kraunama…

Milijoninė „FishNet“ drama: Ukrainos investuotoja teisme siekia atgauti 4,6 mln. eurų

Teisėsaugai tiriant galimai apgaulingą Trakų rajono vaivorykštinių upėtakių auginimo bendrovės „FishNet“ apskaitą, Ukrainos verslininkė Lesia Korylkevič teisme reikalauja iš atsakovų solidariai priteisti apie 4,6 mln. eurų. Ji teigia per sandorių ir susijusių bendrovių grandinę praradusi įmonės akcijas bei galimybę susigrąžinti milijonines investicijas.

Dabartinis „FishNet“ savininkas ir vadovas Vaidas Juodis tokius kaltinimus atmeta. Jo vertinimu, ieškiniais siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o ne ginčyti apgaulę ar nesąžiningus veiksmus.

Vilniaus apygardos teismas BNS patvirtino rugpjūčio 24 dieną gavęs Ukrainos „Monstera“ grupės stebėtojų tarybos narės bei Lietuvos grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų didmeninės prekybos įmonės „Stefanija“ akcininkės L. Korylkevič ieškinį.

Teismo duomenimis, ji prašo iš Nyderlandų bendrovės „Stichting X7 Investment Management“, „FishNet“, V. Juodžio ir vieno iš „FishNet“ steigėjų, advokato Andriaus Paulausko, solidariai priteisti 2,44 mln. eurų žalos atlyginimą dėl prarastų akcijų. Iš „FishNet“, V. Juodžio, A. Paulausko ir Nyderlandų bendrovės „Stichting Don Pedro“ ji taip pat prašo priteisti 1,39 mln. eurų už prarastas investicijas, 29,2 tūkst. eurų teisinių išlaidų bei 5 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos.

Trečiaisiais asmenimis šioje byloje įtraukti anksčiau dalį „FishNet“ valdęs Ivanas Paleičikas, jo bendrovė „Spectator“, Inga Paulauskienė, taip pat Kipro ir Lietuvos įmonės „CEOcorp“.

Šią savaitę teismas atmetė „Spectator“ ir „CEOcorp“ prašymus įpareigoti L. Korylkevič sumokėti užstatą būsimoms bylinėjimosi išlaidoms. Teismo atstovė Lina Nemeikaitė BNS nurodė, kad teismas nenustatė tam pagrindo.

Investuotoja teigia netekusi akcijų ir paskolintų lėšų

L. Korylkevič, kuri 2024 metų pradžioje valdė 90 proc. „FishNet“ akcijų, teismui teigia buvusi apgauta investuodama į bendrovę. Jos pozicija – per paskolų, sandorių ir susijusių bendrovių schemą ji prarado kontrolę įmonėje, visas akcijas ir galimybę atgauti investuotus pinigus.

Jos interesams atstovaujantis teisės firmos „Sorainen“ advokatas Kęstutis Švirinas BNS teigė, kad dėl suderintų atsakovų veiksmų ir sandorių grandinės, kurioje dalyvavo skirtingose šalyse įsteigtos ne pelno įmonės, L. Korylkevič neteko visų investicijų į „FishNet“, įskaitant visas bendrovės akcijas.

BNS matytame ieškinyje nurodoma, kad verslininkė „FishNet“ paskolino daugiau nei 1,76 mln. eurų savo lėšų, o dar 1,5 mln. eurų investavo per šeimos valdomą įmonę „Stotberto Holdings“.

Pasak K. Švirino, L. Korylkevič akcijas perėmė Nyderlanduose registruota ne pelno organizacija, tarp kurios naudos gavėjų buvo tuo metu „FishNet“ vadovavęs V. Juodis. Advokatas taip pat nurodė, kad tarp kitų naudos gavėjų buvo du su A. Paulausku susiję asmenys ir I. Paleičikas, kuris buvo vienintelis „FishNet“ kreditą suteikusios bendrovės naudos gavėjas.

Ieškinyje rašoma, kad V. Juodžiui vadovaujant bendrovei jos kreditore tapo I. Paleičiko valdoma „Spectator“. 2023 metų spalį daugiau nei 606 tūkst. eurų šios bendrovės reikalavimą perėmė Nyderlandų įmonė X7, kurios galutiniais naudos gavėjais buvo nurodyti V. Juodis ir „Spectator“.

Vėliau, prasidėjus akcininkų nesutarimams ir teisėsaugai ėmus tirti „FishNet“ veiklą, I. Paleičikas pasitraukė iš X7. 2024 metų sausį „FishNet“ akcininkai, pati bendrovė ir kreditorė X7 pasirašė akcijų pirkimo opciono sutartį. Joje numatyta, kad „FishNet“ neįvykdžius įsipareigojimų X7, kreditorė už 10 eurų galėtų įsigyti visas bendrovės akcijas.

L. Korylkevič teismui nurodo, kad šią sutartį ją pasirašyti įtikino A. Paulauskas, veikdamas per „CEOcorp“. Anot ieškinio, 2024 metų liepą opciono teisės buvo įgyvendintos.

Ukrainos investuotoja teigia, kad V. Juodis galėjo susitarti su A. Paulausku ir sąmoningai siekti, kad „FishNet“ nevykdytų įsipareigojimų X7, taip sudarant sąlygas perimti jos akcijas.

Ieškinyje taip pat nurodoma, kad 2024 metų liepą A. Paulauskas įtikino ją pasirašyti paskolų subordinavimo susitarimą. Pagal jį L. Korylkevič negalėjo reikalauti, kad „FishNet“ grąžintų jos paskolintas lėšas, kol įmonė neatsiskaitys su kita kreditore – Nyderlandų bendrove „Don Pedro“. Vienas šios bendrovės naudos gavėjų yra A. Paulauskas.

Susitarime esą numatyta, kad pasikeitus „FishNet“ akcininkams „Don Pedro“ galėtų neatlygintinai perimti visas investuotojos bendrovei suteiktas paskolas. Ieškinyje teigiama, kad dokumentas buvo parengtas taip, jog „Don Pedro“ įgijo teisę perimti visas L. Korylkevič reikalavimo teises į „FishNet“, jei ši mokėtų Ukrainos verslininkei.

Teismui taip pat keliama versija, kad A. Paulauskas ir V. Juodis, siekdami perimti L. Korylkevič paskolas bendrovei, derino ir įsipareigojimų investuotojai vykdymą. „FishNet“ esą grąžino nedidelę paskolos dalį, tuo pažeidė subordinavimo susitarimą, o po to buvo perimtos visos verslininkės suteiktos paskolos.

2024 metų rugsėjį L. Korylkevič gavo pranešimą apie jos turėtų reikalavimo teisių į „FishNet“ perėmimą. Taip, kaip nurodoma ieškinyje, ji neteko ir akcijų, ir teisės atgauti paskolintus pinigus.

V. Juodis kaltinimus atmeta

V. Juodis teigia, kad šiuo ir kitais Lietuvoje pareikštais ieškiniais gyvenanti ukrainietė bando išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Jo teigimu, pradedant „FishNet“ projektą atsakomybės buvo aiškiai atskirtos: jis turėjo rūpintis žuvų auginimo fermos statyba ir verslo plėtra, o L. Korylkevič – užtikrinti bendrovės finansavimą.

V. Juodis tvirtina, kad investuotojai neįvykdžius savo prievolių kreditoriai pasinaudojo sutartyse įtvirtintomis teisių gynimo priemonėmis. Jis sako, kad finansavimas nebuvo užtikrintas sutartu mastu ir laiku, o nesutarimai dėl bendrovės finansavimo bei atsiskaitymo su kreditoriais peraugo į bylas teismuose.

„FishNet“ vadovo teigimu, L. Korylkevič iš esmės ginčija ne akcijų perėmimo faktą ar teisę perimti bendrovę, bet įmonės vertę, už kurią akcijos buvo perimtos. Jis nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje dėl akcijų vertės atlikta ekspertizė nustatė 642,6 tūkst. eurų visų akcijų vertę.

K. Švirinas BNS sakė, kad žalos atlyginimo byloje teismas ekspertizės nėra paskyręs, o kitų bylų dokumentų jis nekomentavo.

V. Juodis tikina, kad L. Korylkevič tikslas nėra susigrąžinti „FishNet“ akcijas, o išvengti savo įsipareigojimų įmonės kreditoriams bei išieškojimo iš turto. Pasak jo, iš verslininkės reikalaujama daugiau nei 930 tūkst. eurų, taip pat pradėtas išieškojimas iš kreditoriui įkeisto jos buto.

Jis taip pat nesutinka, kad verslininkė nesuprato pasirašytų susitarimų, nes ji yra patyrusi verslininkė. V. Juodis teigia, kad dėl užsitęsusių teisminių ginčų ir jų viešinimo daugiausia nukenčia pati „FishNet“, jos klientai, partneriai ir darbuotojai.

Anot V. Juodžio, L. Korylkevič teikia ne tik ieškinius teismams, bet ir pareiškimus prokuratūrai, o jis tai vertina kaip bandymą daryti spaudimą teismams priimti jai palankius sprendimus. Jo teigimu, bendrovė tęsia veiklą, tačiau besitęsiantys ginčai jai daro reikšmingą neigiamą poveikį.

A. Paulauskas BNS taip pat pareiškė, kad L. Korylkevič ieškinys nepagrįstas. Jis atkreipė dėmesį, jog sandorių metu jai atstovavo advokatas, o pati verslininkė turi aukštąjį verslo administravimo išsilavinimą. A. Paulausko vertinimu, bylomis siekiama vilkinti laiką ir nevykdyti pačios L. Korylkevič prisiimtų įsipareigojimų.

Jis nurodė, kad šalių nesutarimai sprendžiami teisinėmis priemonėmis, o ginčui svarbias aplinkybes ir klausimus įvertins teismas.

Tyrimas dėl apskaitos dar nebaigtas

BNS anksčiau skelbė, kad prokuratūra nuo praėjusių metų rugsėjo atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimai apgaulingos „FishNet“ apskaitos. V. Juodžiui pareikšti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Prokuratūros atstovė Izabelė Levickienė BNS informavo, kad tyrimas dar tęsiamas, atliekamas bendrovės ūkinės finansinės veiklos patikrinimas, o kitiems asmenims įtarimai nėra pareikšti.

L. Korylkevič kitu ieškiniu Vilniaus apygardos teismo prašo pripažinti, kad „FishNet“ įvykdė dvi paskolos sutartis su kreditorėmis – I. Paleičiko valdoma „Spectator“ ir „Stichting X7 Investment Management“. Šios sutartys buvo pasirašytos 2019 ir 2021 metais, kai ji dar buvo pagrindinė „FishNet“ akcininkė.

Teismo atstovė L. Nemeikaitė BNS nurodė, kad ši byla turėtų būti nagrinėjama spalio 30 dieną.

K. Švirino teigimu, Lietuvos teismuose šiuo metu nagrinėjamos trys civilinės bylos, kuriose L. Korylkevič gina savo teises dėl investicijų į „FishNet“. Pasak advokato, ji taip pat neatsisako planų pradėti investicijų apsaugos procedūrą pagal Lietuvos ir Ukrainos dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.

Registrų centro duomenimis, 2024 metų gegužę L. Korylkevič priklausė 90 proc. „FishNet“ akcijų, o V. Juodis ir I. Paulauskienė turėjo po 5 proc. Šiuo metu galutiniu „FishNet“ naudos gavėju nurodomas V. Juodis.

Dalintis Facebook Messenger