Rimantas Kėvalas pradeda naują etapą: po ilgamečio darbo Kauno klinikose stojo prie „Eglės“ medicinos vairo

„Eglės“ medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo tinklo vyriausiuoju gydytoju tapo prof. dr. Rimantas Kėvalas. Vaikų ligų bei vaikų intensyviosios terapijos gydytojas turi daugiau nei 40 metų profesinės patirties, o vadovaujamo darbo patirtis siekia daugiau kaip 30 metų.

Iki šiol prof. dr. R. Kėvalas ilgą laiką dirbo Kauno klinikose. Ten jis vadovavo Vaikų ligų klinikai, koordinavo kelių struktūrinių padalinių veiklą bei daugiau nei 300 darbuotojų komandą.

Imsis stiprinti padalinius dviejuose kurortuose

Naujose pareigose profesorius rūpinsis medicinos padalinių veiklos stiprinimu Druskininkuose ir Birštone. Daugiausia dėmesio bus skiriama paslaugų kokybei, vienodiems gydymo standartams ir pacientų patirčiai.

Prof. dr. R. Kėvalas nurodo, kad šį karjeros pokytį paskatino siekis likti medicinoje, bet kartu priimti naują profesinį iššūkį.

Didžioji jo profesinio kelio dalis prabėgo Kauno klinikose, kurios buvo pirmoji ir pagrindinė darbovietė, todėl sprendimas keisti veiklos kryptį jam yra reikšmingas. Vis dėlto gydytojas neketino sustoti ir ieškojo prasmingos veiklos, kurioje galėtų panaudoti sukauptą patirtį. „Eglę“ jis vertina kaip plačiausią medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo tinklą Lietuvoje, turintį ilgametes tradicijas, patyrusių specialistų ir didelį medicininį potencialą.

Reabilitacija nėra vien poilsis pasibaigus gydymui

Pasak naujojo vyriausiojo gydytojo, sveikatos sistemoje daug dėmesio tenka ligų nustatymui ir gydymui, tačiau itin svarbus išlieka ir laikotarpis po jo – žmogaus atsistatymas, prarastų funkcijų atkūrimas bei galimybė sugrįžti į įprastą gyvenimą.

Jis pabrėžia, kad pažangios technologijos, sudėtingi gydymo būdai ir vaistai gali padėti išsaugoti gyvybę ar įveikti sunkią ligą, tačiau pacientui svarbu ir tai, kas laukia vėliau. Reikšminga, ar žmogus galės grįžti į darbą ir kasdienę veiklą, susigrąžinti judrumą bei savarankiškumą. Anot prof. dr. R. Kėvalo, reabilitacija yra neatskiriama gydymo tąsa.

Jo teigimu, medicininės reabilitacijos nereikėtų laikyti papildomu ar pasirenkamu sveikimo etapu. Dažnai būtent ji nulemia, kaip žmogus gyvens po operacijos, traumos, sunkios ligos ar ilgai trukusio gydymo.

Profesorius yra matęs pacientų, kurie po sunkių traumų ar ligų ligoninę palikdavo labai sudėtingos būklės, tačiau po metų ar pusantrų sugrįždavo visiškai pasikeitę – galėdavo judėti, kalbėti, mokytis, dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą. Tokie atvejai, pasak jo, aiškiai parodo reabilitacijos svarbą gydymo procese.

Sanatorinis gydymas svarbus ir sveikatos stiprinimui

Prof. dr. R. Kėvalas taip pat akcentuoja sanatorinio gydymo reikšmę. Jo vertinimu, jis svarbus ne tik atsigaunant po ligų ar operacijų, bet ir stiprinant sveikatą, kontroliuojant lėtines būkles bei gerinant savijautą.

Anot gydytojo, sanatorinis gydymas gali padėti ne tik sveikti, bet ir geriau jaustis sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis, palaikyti fizinį aktyvumą bei mažinti simptomų poveikį kasdieniam gyvenimui. Jis pabrėžia, kad sveikimui reikšmingi ne vien vaistai ar technologijos – svarbūs ir judėjimas, aplinka, specialistų komanda, režimas bei kurortiniai veiksniai.

Druskininkai ir Birštonas, pasak jo, turi gilias kurortinio gydymo tradicijas. Jas jungiant su šiuolaikinėmis medicinos žiniomis, reabilitacijos metodais ir specialistų kompetencija, galima formuoti pacientams vertingą sveikatinimo kryptį.

Vyriausiasis gydytojas pažymi, kad apie sveikatą reikėtų pradėti galvoti dar iki ligai apribojant gyvenimą. Jo teigimu, sveikata yra investicija, kurios nauda – galimybė ilgiau išlikti aktyviems, savarankiškiems ir gerai jaustis.

Prioritetas – kokybė ir pacientų patirtis

Vienu svarbiausių savo tikslų prof. dr. R. Kėvalas vadina bendros medicinos padalinių krypties stiprinimą Druskininkuose ir Birštone. Tam turėtų padėti vienodi kokybės standartai, aiškiai nustatyti gydymo tikslai ir pamatuojami rezultatai.

Jis siekia, kad abiejuose miestuose medicinos padaliniai vadovautųsi tais pačiais kokybės standartais, turėtų aiškius gydymo tikslus ir vertintų pasiektus rezultatus, o kartu veiktų kaip glaudžiai bendradarbiaujanti komanda.

Pasak prof. dr. R. Kėvalo, strategijas ir ambicingus tikslus įgyvendina kasdien su pacientais bei klientais dirbantys žmonės. Todėl išskirtinis dėmesys pacientui prasideda nuo rūpesčio darbuotojais.