Rododendrai žiemą gali neatlaikyti: viena dažna klaida augalams tampa spąstais

Rododendrai yra vieni populiariausių dekoratyvinių krūmų, pavasarį išsiskiriantys gausiais ir ryškiais žiedais. Tačiau rudenį vien uždengti juos nuo šalčio nepakanka – prieš žiemą būtina įvertinti dirvos drėgmę ir tinkamai parinkti mulčią.

Vilniaus universiteto Botanikos sodo specialistė Ramunė Žemgulytė paaiškino, į ką rododendrų augintojams verta atkreipti dėmesį, kad krūmai pavasarį vėl sėkmingai augtų ir žydėtų.

Dengti rododendrų dar neskubėkite

Nors žiemos apsaugą verta pradėti planuoti iš anksto, pačių rododendrų dengti dar nereikėtų. Aplink augalus galima įrengti kuoliukus, lankus ar kitas atramas, prie kurių vėliau bus pritvirtinta apsauginė medžiaga.

Pasak R. Žemgulytės, augalus reikėtų dengti tik pasibaigus vegetacijai, kai vidutinė paros temperatūra nukrenta žemiau 5 laipsnių šilumos ir susiformuoja įšalas.

Apsaugai tinka balta agroplėvelė, pavėsinimo tinklas, dembliai arba eglišakės. Saulėtoje vietoje augančius rododendrus ypač svarbu užpavėsinti, o atvirose, vėjuotose vietose augantiems krūmams įrengti vėjasienes. Taip sumažinamas žiemos saulės ir vėjo sausinantis poveikis.

Vis dėlto danga neapsaugo nuo visų grėsmių, ypač jei šalčiai užsitęsia. Šaknims nuo iššalimo patikimai apsaugoti būtina storesnė sniego danga.

Kuriems rododendrams apsauga būtina?

Skirtingiems rododendrams reikia nevienodos priežiūros: tai priklauso nuo jų amžiaus, veislės ir augimo vietos. Pirmąsias dvi žiemas reikėtų dengti visus naujai pasodintus rododendrus. Per maždaug dvejus metus krūmas įsitvirtina dirvoje, išaugina pakankamą šaknyną ir tampa atsparesnis nepalankioms oro sąlygoms.

Didesnio dėmesio reikia visžaliams rododendrams, augantiems saulėkaitoje, bei krūmams atvirose ir vėjuotose vietose. Jiems apsauga gali būti reikalinga ir vėlesniais metais.

Vazonuose auginamų rododendrų šaknis taip pat būtina apsaugoti. Vazoną galima įkasti į žemę ir augalą uždengti arba pernešti į šviesią, nešildomą patalpą, pavyzdžiui, šiltnamį ar verandą.

Kasmet dengti nereikia visų rododendrų. Mūsų klimatui atsparios veislės gali sėkmingai peržiemoti ir be papildomos apsaugos, tačiau egzotiškesnėms bei mažiau šalčiui atsparioms veislėms reikės daugiau priežiūros.

Prieš šalčius svarbiausia nepamiršti vandens

Rudenį rododendrams reikalinga ne tik apsauga nuo šalčio, bet ir pakankama drėgmė. Jei ilgiau nelijo, verta patikrinti dirvą: jeigu sprindžio gylyje ji yra sausa arba pradžiūvusi, augalus reikia palaistyti.

Laistymas ypač pagerina visžalių rododendrų ir pusiau visžalių japoninių hibridinių azalijų galimybes sėkmingai peržiemoti. Prieš prasidedant šalčiams augalai turi sukaupti pakankamai drėgmės, nes įšalus žemei šaknys vandens pasisavinti nebegali.

Likusiomis keliomis dienomis iki prognozuojamų šalčių, kai formuosis gruodas, rododendrus rekomenduojama gausiai palaistyti – vienam augalui skirti 2–3 laistytuvus vandens.

Ypatingo dėmesio reikia šiemet arba pernai pasodintiems krūmams. Jų šaknynas dar per mažas, kad galėtų įsiurbti augalui reikalingą drėgmės kiekį, todėl juos reikėtų nuolat laistyti net tada, kai dirva atrodo drėgna. Jei įmanoma, laistymui geriau naudoti atvirų vandens telkinių, o ne dažnai per kietą vandentiekio vandenį.

Nukritę lapai gali tapti vertingu mulčiu

Sveikų rododendrų nukritusių lapų rudenį nereikėtų skubėti grėbti. Jie yra tinkamas natūralus mulčias: irdami rūgština dirvą, ją papildo maisto medžiagomis ir sudaro palankesnes sąlygas šaknims naudingai mikorizei formuotis.

Mulčias padeda išlaikyti dirvos drėgmę, saugo ją nuo temperatūros svyravimų ir stabdo piktžolių augimą. Jei lapų aplink krūmą neužtenka, galima naudoti pušų spyglius, ąžuolų lapus, spygliuočių medžių drožles ar žievę.

Tačiau mulčio sluoksnio nereikėtų formuoti pernelyg storo. Jį patariama papildyti kasmet arba kas dvejus metus, o jo storis turėtų siekti apie 5 cm. Šiemet ar pernai pasodintus rododendrus galima mulčiuoti storesniu sluoksniu, tačiau pavasarį mulčią reikėtų paskleisti plačiau aplink augalą.

Durpės gali virsti pavojingais spąstais

Mulčiui netinka labai stambi žievė, kankorėžiai, dažytos medžio drožlės ir dekoratyvinė skaldelė. Specialistė taip pat perspėja atsargiai vertinti durpes, kuriomis kartais uždengiamas dirvožemis prie krūmų.

Durpės sugeria daug vandens, gali stipriai įšalti ir pavasarį tirpsta lėtai. Tam tikromis oro sąlygomis visžaliams rododendrams tai tampa spąstais: oras jau būna sušilęs, tačiau augalą vis dar supa suledėjęs mulčias.

Per storas durpių sluoksnis gali lemti ir tai, kad šaknys atsiduria pernelyg giliai. Ant šakų tuomet gali formuotis pridėtinės šaknys, krūmas silpnėja, prasčiau auga ir gali suskilti į atskirus augalus. Netinkamas mulčiavimas gali būti viena priežasčių, dėl kurių rododendrai ilgainiui skursta ir sunyksta.

Rudenį tręšti jau nebereikia

Rudenį rododendrų papildomai tręšti nebereikėtų, nes tinkamas laikas tam jau praėjęs. Tręšimas apskritai vertinamas nevienodai, kadangi dalis augintojų mineralinių trąšų nenaudoja visai.

Jei rododendrai tręšiami, saugiausia rinktis tik jiems skirtas trąšas, neviršyti rekomenduojamos normos ir nustoti tręšti, kai ūgliai nebeauga – maždaug nuo liepos vidurio.

Dabar svarbiausia užtikrinti, kad augalams netrūktų drėgmės, šaknys būtų apsaugotos tinkamu mulčiu, o jautresni rododendrai – nuo žiemos saulės ir vėjo. Tręšimą geriausia atidėti kitam sezonui.