Šie kapinių prietarai vis dar kelia šiurpą: 7 dalykai, kurių senoliai liepė vengti

Kapinės laikomos rimties, susimąstymo ir pagarbos išėjusiems vieta. Liaudies tikėjimuose nuo seno gyvavo taisyklės, kurių nepaisymas, kaip manyta, galėjo prišaukti nelaimę.
Nors šiandien daugelis šias nuostatas vadina prietarais, jos siejamos su viena bendra idėja – pagarba mirusiesiems. Kaip rašo fakt.pl, senieji tikėjimai perspėja kapinėse vengti septynių dalykų.
Tai nėra įprastų kasdienių veiksmų erdvė – kapinėse, pagal šias tradicijas, svarbu išlaikyti susikaupimą, rimtį ir atsargumą.
1. Iš kapinių nieko neišneškite
Liaudies tradicija skelbė, kad visa, kas randama ar auga kapinėse, priklauso šiai vietai ir mirusiesiems. Todėl už vartų nederėtų neštis žolės, gėlių, šakelių, lapų, akmenukų ar net kaštonų.
Buvo tikima, kad tokių daiktų parsinešimas gali atnešti nelaimę namuose gyvenantiems žmonėms. Ypač atidžiai esą reikėtų prižiūrėti vaikus, kurie iš smalsumo gali prisirinkti smulkių radinių nuo kapinių takų.
2. Kapinėse skirtos gėlės neturėtų keliauti namo
Pagal senuosius tikėjimus, mirusiesiems skirtos gėlės neturėtų atsidurti pas gyvuosius. Tai taikyta vazoniniams augalams, kapų puokščių detalėms ir net gėlėms, pirktoms prie kapinių.
Manyta, kad tokių gėlių parsinešimas į namus gali reikšti artėjančias laidotuves šeimoje. Chrizantemų ir kalijų taip pat patarta nedovanoti per linksmas šventes, pavyzdžiui, vestuves ar gimtadienius, nes šie augalai simboliškai susiję su mirtimi.
3. Ant kapų elgtis būtina pagarbiai
Kapas laikomas amžinojo poilsio vieta. Dėl to liaudies prietarai draudė ant jo sėdėti, jį mindžioti, lipti per antkapį ar remtis į paminklą.
Buvo įsitikinę, kad toks elgesys gali sutrikdyti mirusiųjų ramybę ir atnešti nelaimių. Ši taisyklė svarbi ir dabar, nes tai yra paprastas pagarbos išėjusiems žmonėms ženklas.
4. Žvakeles patarta degti degtukais
Senuosiuose tikėjimuose reikšmės turėjo ne tik žvakelės liepsna, bet ir būdas, kuriuo ji uždegama. Ugnis buvo laikoma apsivalymo simboliu, todėl tikėta, kad ją reikia įžiebti tinkamai.
Prietarai perspėjo, jog kapinių žvakelę uždegus kasdien naudojamu žiebtuvėliu gali ištikti ligos ar nesėkmės. Dėl to rekomenduota rinktis degtukus arba atskirą, tik šiam tikslui skirtą „kapinių“ žiebtuvėlį.
5. Pirmam pasimatymui kapinės nelaikytos tinkama vieta
Pasivaikščiojimas kapinėse gali paskatinti apmąstymus, tačiau liaudies tikėjimuose tai nebuvo laikoma tinkama vieta pirmajam įsimylėjėlių susitikimui.
Buvo manoma, kad pasimatymas tarp kapų žada nelaimę, o tokioje aplinkoje prasidėjusi meilė neišliks. Santykiai, užsimezgę mirties apsuptyje, esą buvo pasmerkti liūdesiui ir išsiskyrimui.
6. Į kapines neavėkite naujų batų
Nors dabar šis prietaras gali pasirodyti juokingas, anksčiau jis buvo vertinamas labai rimtai. Tikėta, kad naujais batais į kapines atėjęs žmogus sulaukia blogo ženklo, pranašaujančio jo mirtį.
Ši taisyklė šiandien jau retai prisimenama, tačiau anksčiau jos ypač laikytasi per lapkričio 1-osios minėjimus, kai kapines užplūsdavo daug žmonių.
7. Mirusiojo nelaikydavo namuose iki sekmadienio
Liaudies tradicijoje buvo tikima, kad mirusysis neturėtų likti namuose per sekmadienį. Jei kūnas namuose išgulėdavo iki tos dienos, manyta, jog mirusysis paskui save gali „nusivesti“ dar vieną šeimos narį.
Dėl šios priežasties laidotuves stengtasi surengti iki savaitės pabaigos. Šiandien tai ne visuomet įmanoma, ypač žmogui mirus penktadienį, tačiau prietaras vis dar kartojamas daugelyje Lenkijos regionų.




