Prabangus „Lexus GS“ slepia didelį trūkumą: vedėjas jo valdymą pavadino prasčiausiu įmanomu

Ketvirtos kartos „Lexus GS 300h“ gali patraukti ieškančius naudoto automobilio: tai prabangus sedanas, galintis 100 kilometrų sunaudoti apie 5 litrus benzino, o jo salonas net ir nuvažiavus beveik 200 tūkst. kilometrų išlieka puikios būklės. Vis dėlto laidos „Autopilotas“ vedėjas Vytenis Kudarauskas šiame modelyje įžvelgė ir keletą sprendimų, kurių tokios klasės automobilyje nesitikėtų.

Ketvirtosios kartos „Lexus GS“ jau buvo pristatytas laidos žiūrovams – anksčiau išbandytas atmosferiniu V6 varikliu aprūpintas „GS 350“. Šįkart apžvalgoje dėmesys atiteko racionalesniam hibridiniam „GS 300h“. Nors abu automobiliai priklauso tai pačiai modelių šeimai, jų charakteris gerokai skiriasi.

„GS 350“ skirtas vairuotojams, vertinantiems tradicinę dinamiką, o hibridinis variantas orientuotas į komfortą, prabangą ir mažesnes degalų sąnaudas.

2012 metais debiutavusi ketvirtoji „GS“ karta 2015-aisiais buvo atnaujinta, o 2020 metais jos gamyba baigta. Naudotų automobilių rinkoje šis modelis tiesiogiai varžosi su 5 serijos BMW ir E klasės „Mercedes-Benz“.

V. Kudarausko teigimu, japoniškas sedanas dažnai kainuoja kiek brangiau nei panašaus amžiaus vokiški konkurentai, tačiau pirkėjus vilioja patikimumu. Vis dėlto vien prestižinis ženklas ar solidžiai atrodanti galia neturėtų būti vieninteliai argumentai renkantis šį automobilį.

223 AG, bet sportiško charakterio tikėtis nereikėtų

Laidoje apžiūrėtas 2014 metų „Lexus GS 300h“ turi 2,5 litro keturių cilindrų benzininį variklį ir elektrinę pavarą. Bendra hibridinės sistemos galia yra 223 AG, o galiniai ratai sukami per elektroniniu būdu valdomą bepakopę transmisiją.

Iš pirmo žvilgsnio tokios galios prabangiam sedanui turėtų užtekti, tačiau automobilis pasižymi ramesniu būdu. V. Kudarauskas atkreipė dėmesį, kad pajudėdamas iš vietos „GS“ yra gana gyvas, nes elektrinis variklis greitai suteikia sukimo momentą. Tačiau didėjant greičiui pradinis veržlumas išnyksta.

Klausimų kelia ir bepakopės transmisijos veikimas. Stipriau paspaudus akceleratorių, benzininis variklis ima veikti aukštais sūkiais bei kelia nemažai triukšmo, nors pats automobilis greitėja ne taip sparčiai, kaip būtų galima tikėtis.

Vedėjo vertinimu, „GS 300h“ labiausiai tinka ramiam važiavimui, ypač mieste. Tokiomis sąlygomis labiausiai atsiskleidžia hibridinės sistemos ekonomiškumas – degalų sąnaudos gali siekti apie 5 l/100 km. Užmiestyje jos įprastai išauga bent litru, o važiuojant didesniu greičiu gali būti ir didesnės.

Daugiau nei 194 tūkst. km, tačiau interjeras beveik nenudėvėtas

Nors važiavimo savybės didelio įspūdžio V. Kudarauskui nepaliko, salono kokybę jis vertino kur kas palankiau. Apžiūrėtas automobilis buvo nuvažiavęs daugiau nei 194 tūkst. kilometrų, tačiau ryškių nusidėvėjimo žymių jo interjere beveik nebuvo.

Dauguma salono paviršių aptraukti kokybiška oda, kitos apdailos medžiagos atrodo solidžiai, o sėdynės puikiai išsilaikiusios net ir praėjus daugiau nei dešimtmečiui. „Autopiloto“ vedėjas apibendrino, kad automobilio kokybei ir surinkimui priekaištų neturi.

Visgi vienas interjero sprendimas sulaukė visiškai priešingos kritikos. Centrinėje prietaisų skydelio dalyje sumontuotas didelis ekranas prieš dešimtmetį galėjo simbolizuoti modernią prabangą, tačiau pagrindinė jo problema šiandien yra valdymo būdas, o ne dydis ar vaizdo kokybė.

Sistema valdoma specialiu valdikliu centrinėje konsolėje, kurį V. Kudarauskas įvertino kaip nepatogų ir netikslų. Jo teigimu, tai tikriausiai pats prasčiausias įmanomas būdas valdyti tokį didelį ekraną.

Norint pasirinkti funkciją, pirmiausia ją reikia rasti meniu, o vėliau netiksliu valdikliu bandyti pataikyti į pageidaujamą ekrano vietą. Net automobiliui stovint tai nėra lengva, o važiuojant sistema naudotis tampa dar sudėtingiau. Apžvalgininko vertinimu, prie tokio sprendimo laikui bėgant gal ir galima priprasti, tačiau patogumo jis vis tiek neprideda.

Patikimumas išlieka vienu svarbiausių privalumų

V. Kudarausko teigimu, ketvirtosios kartos „GS“ nėra modelis, kuriam būdinga daug dažnų ir brangiai kainuojančių gedimų, galinčių atbaidyti pirkėjus. Tačiau silpnų vietų jis turi.

Dėl nemažo automobilio svorio gali greičiau dėvėtis kai kurios guminės važiuoklės detalės. Taip pat pasitaiko stoglangio sandarinimo gumų pažeidimų bei stringančių stabdžių suportų.

Vis dėlto perkant tokį automobilį daugiausia dėmesio reikėtų skirti hibridinei pavarai. Apžvalgininko teigimu, šios sistemos yra ilgaamžės, todėl net daugiau nei 250–300 tūkst. kilometrų nuvažiavę automobiliai dažnai neturi rimtų problemų.

Didesnę ridą turinčiuose modeliuose gali sumažėti aukštos įtampos akumuliatoriaus talpa, tačiau tai savaime nereiškia, kad būtina keisti visą bateriją. Prieš įsigyjant sedaną svarbu įvertinti ne tik kėbulo ir važiuoklės būklę, bet ir patikrinti hibridinės sistemos veikimą bei akumuliatorių.

Daugiau įžvalgų apie naudotą „Lexus GS“ pateikiama „Autopilotas“ reportaže. Laida „Autopilotas“ rodoma kiekvieną šeštadienį 10:00 val. per TV6.

VISĄ „AUTOPILOTAS“ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA: