Maskva kalba apie naujus projektus su JAV: po dyzelino susitarimo – duomenų centrų planai

Rusija su Jungtinėmis Valstijomis aptaria įvairius naujus bendrus projektus, penktadienį pranešė Vladimiro Putino patikėtinis Kirilas Dmitrijevas, kurį cituoja „Reuters“.

Jo teigimu, JAV sankcijos tebėra rimta kliūtis ekonominiam bendradarbiavimui. K. Dmitrijevas taip pat sukritikavo praėjusį mėnesį JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytą Grahamo sankcijų įstatymą, kuriuo siekiama mažinti Rusijos energetikos sektoriaus pajamas.

Pasak jo, Maskva ir Vašingtonas, susitarę dėl dyzelino, svarsto ir kitas ekonominio bendradarbiavimo galimybes. Tarp aptariamų krypčių esą yra bendri Rusijos ir JAV projektai duomenų centrų sektoriuje.

Šį mėnesį Ukraina surengė smūgius Rusijos technologijų grupės „Yandex“ bei bankininkystės ir technologijų grupės „Sberbank“ duomenų centrams. Kyjivas nurodė, kad tai buvo atsakas į Rusijos atakas.

Kremlius anksčiau reiškė nepasitenkinimą tuo, kad JAV tokius susitarimus siejo su taikos susitarimu, kurio pasiekti vis dar nepavyksta. Vis dėlto K. Dmitrijevas sakė matantis pokyčių ženklų.

Jis teigė, kad pažanga pasiekiama sudėtingai ir susiduria su plačiu pasipriešinimu iš įvairių pusių, tačiau dyzelino susitarimas esą rodo, kad netrukus gali būti paskelbta ir kitų svarbių iniciatyvų. Anot jo, ledai jau pradėjo lūžti.

K. Dmitrijevas taip pat pareiškė, kad Rusija šiuo metu veiksmingai įgyvendina projektus su JAV ir tai darys iki vadinamosios specialiosios karinės operacijos pabaigos. Taip Rusija vadina savo kruviną agresiją prieš Ukrainą.

ES vieningai kritikavo sankcijų Rusijos dyzelinui švelninimą

Europos Sąjungos lyderiai vienbalsiai pasmerkė D. Trumpo sprendimą laikinai panaikinti sankcijas Rusijos dyzelinui. Jie perspėjo, kad ekonominis spaudimas Maskvai negali būti mažinamas, kol Rusija tęsia karą prieš Ukrainą.

Penktadienį Briuselyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime 27 ES valstybių narių lyderiai patvirtino išvadas, kuriose apgailestavo dėl JAV sprendimo laikinai panaikinti sankcijas Rusijos dyzelinui, skelbia „TVP World“.

Apie eksporto ribojimų Rusijos dyzelinui sušvelninimą D. Trumpas paskelbė anksčiau šį mėnesį. Šis sprendimas Kyjive ir tarp Europos sąjungininkų sustiprino nuogąstavimus, kad Vašingtonas pernelyg švelniai vertina Maskvos veiksmus kare prieš Ukrainą, kartu didindamas spaudimą prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

ES vadovai pakartojo sieksiantys griežtinti sankcijas Rusijai. Tarp numatytų priemonių – Rusijos energetikos pajamų mažinimas, kova su sankcijų apėjimu ir Maskvos vadinamojo šešėlinio tanklaivių laivyno veiklos trikdymas.

Raginimas stiprinti spaudimą Maskvai

Po susitikimo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pareiškė, kad Ukraina išlieka svarbiausiu Europos prioritetu, ir paragino dar labiau spausti agresorių.

Jis pabrėžė, kad ES ryžtas remti Ukrainą bei jos žmones nesusilpnėjo. A. Costa taip pat įspėjo, jog Maskva visoje Europoje intensyvina priešišką veiklą.

Anot jo, parama Ukrainai dabar ypač svarbi, nes Europoje daugėja Rusijai priskiriamų hibridinių kampanijų, sabotažo veiksmų ir nuolatinių valstybių narių oro erdvės bei teritorinių vandenų pažeidimų.

Ukrainai 2027 metais gali trūkti 70 mlrd. eurų

ES lyderiai pavedė Europos Komisijai parengti siūlymą dėl papildomų Ukrainos finansavimo poreikių padengimo 2027 metais, pranešė A. Costa.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen nurodė, kad 2026 metų finansavimas Ukrainai yra užtikrintas. Tačiau, jos vertinimu, 2027 metais Kyjivui gali pritrūkti maždaug 70 mlrd. eurų.

Ji pažymėjo, kad karui tęsiantis Ukrainos finansavimo poreikiai tik didės. U. von der Leyen taip pat priminė, kad ES ir jos valstybės narės šiuo metu suteikia 80 proc. išorės paramos Ukrainai, tačiau prie pagalbos skubiai turi prisidėti ir kiti partneriai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkai svarstys Kyjivo prašymą kitąmet skirti papildomus 70 mlrd. eurų. Jis nurodė, jog šį finansavimą nagrinės G7 šalys, partneriai ir europiečiai.

ES vadovai taip pat pasisakė prieš bandymus normalizuoti Rusijos dalyvavimą tarptautiniuose sporto ir kultūros renginiuose, ypač jei juose būtų naudojami Rusijos nacionaliniai simboliai.

Tokia pozicija paskelbta tuo metu, kai kelios tarptautinės sporto organizacijos ėmė švelninti po 2022 metų visapusiškos Rusijos invazijos į Ukrainą įvestus ribojimus Rusijos sportininkams. Dalis jų į tarptautines varžybas jau grįžo kaip neutralūs dalyviai, o imtynių, fechtavimo ir tekvondo sporto šakose panaikinti ribojimai dėl Rusijos vėliavos bei himno.

Vašingtonas vertina glaudesnius ryšius su Maskva

ES kritika nuskambėjo tuo metu, kai Vašingtonas vertina galimybes stiprinti ekonominius santykius su Maskva, mėgindamas atgaivinti įstrigusias derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos.

V. Putino specialusis pasiuntinys ekonominio bendradarbiavimo klausimais K. Dmitrijevas penktadienį pareiškė, kad Maskva ir Vašingtonas po praėjusią savaitę paviešinto susitarimo dėl dyzelino aptaria naujus bendrus projektus. Tarp jų jis paminėjo atomine energija varomus duomenų centrus.

Energetikos konferencijoje Maskvoje jis užsiminė, kad, nepaisant tebegaliojančių JAV sankcijų, ribojančių ekonominį bendradarbiavimą, naujų susitarimų gali būti paskelbta jau netrukus.

Nesutarimai dėl įšaldyto Rusijos turto

Kaip rašo „The Financial Times“, Europos lyderiai taip pat priešinasi JAV pasiūlymui grąžinti Maskvai dalį įšaldyto Rusijos valstybės turto, kad būtų pasiektas taikos susitarimas.

Po 2022 metais pradėtos visapusiškos invazijos į Ukrainą Vakarų šalys įšaldė apie 260 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto. Maždaug 210 mlrd. eurų šios sumos laikoma ES.

Europos Sąjunga iš įšaldyto turto uždirbtą pelną naudojo karinei pagalbai Ukrainai finansuoti. Tačiau idėjos panaudoti patį turtą susidūrė su teisinėmis kliūtimis ir Belgijos, kur saugoma didžioji ES įšaldyto turto dalis, pasipriešinimu.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis šią savaitę pareiškė, kad įšaldytas Rusijos turtas Maskvai bus grąžintas tik per jų lavonus.