Kas iš tiesų apribojo Ukrainos ryšį: šaltiniai nurodo į Muską ir Trumpo pritarimą

„SpaceX“ priklausančios karinės palydovinio interneto sistemos „Starshield“ naudojimo ribojimų Ukrainoje idėją, kaip skelbia „The Telegraph“, pasiūlė pats Elonas Muskas, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas ją palaikė. Apie tai, remdamasi leidiniu, praneša UNIAN.

Žurnalistų šaltinių teigimu, E. Muskas D. Trumpui pasiūlė nustatyti ribojimus sistemai, kurią Ukrainos kariuomenė naudoja ir kovai su Rusijos dronais, atakuojančiais Ukrainos miestus.

Vienas šaltinis nurodė, kad JAV prezidentas su pasiūlymu sutiko, o vėliau Pentagonas ėmėsi atitinkamų veiksmų.

Viešai tiek E. Muskas, tiek D. Trumpas savo vaidmenį neigė. „SpaceX“ vadovas aiškino, kad sprendimą priėmė JAV kariuomenė ir šalies prezidentas. Tačiau aukštas „The Telegraph“ šaltinis teigė, jog toks paaiškinimas nėra teisingas.

Tą pačią įvykių versiją patvirtino ir kiti šaltiniai: aukšto rango Europos pareigūnas bei du Ukrainos atstovai.

Apribojimai paaštrino Vašingtono ir Kyjivo įtampą

Šią savaitę netikėtai pradėti taikyti „SpaceX“ karinės palydovinio interneto paslaugos „Starshield“ apribojimai sukėlė nerimą Ukrainos kariuomenėje ir valdžios institucijose. Kariai informavo apie prarastus bepiločius orlaivius ir sutrikusias operacijas.

Šis atvejis iš naujo atkreipė dėmesį į Ukrainos priklausomybę nuo „Starshield“ – karinės „Starlink“ versijos, kuri yra svarbi dronų operacijoms ir ryšiui. Taip pat kilo klausimų, kas iš tiesų sprendžia dėl prieigos prie šios sistemos.

Ketvirtadienį keli Ukrainos daliniai pranešė, kad ryšys vėl veikia įprastu režimu, tačiau tikrosios ribojimų priežastys liko neatskleistos.

Įvykis dar labiau apsunkino Kyjivo ir Vašingtono santykius. Juos jau buvo pabloginę pranešimai apie JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimą su Maskva dėl rusiško dyzelino importo, kurį Ukraina pavadino išdavyste.

Ukrainos 413-ojo atskirojo bepiločių sistemų pulko „Raid“ vadas Jevhenas Karasas teigė, kad „Starshield“ sutrikimas truko tik vieną dieną, tačiau palietė kelis dronus ir kitas sistemas. Dėl nutrūkusio ryšio dalis operacijų nepavyko, o dalis dronų buvo prarasti. Šis pulkas vykdo taktines dronų operacijas ir smūgius į tolimus taikinius.

Naujienų agentūra AP apžvelgė, ką būtina žinoti apie „SpaceX“ palydovinio ryšio paslaugą, tapusią ypač svarbia Ukrainos karinėms operacijoms.

Kas yra „Starshield“?

„Starshield“ – „SpaceX“ palydovinė programa, skirta vyriausybėms ir kariuomenėms. Ji paremta „Starlink“ technologija, tačiau pritaikyta nacionalinio saugumo užduotims. Sistema apima saugų ryšį, Žemės stebėjimą bei palydovus su specialiais jutikliais, taip pat papildomas šifravimo ir saugumo priemones jautrioms vyriausybinėms operacijoms.

„Starlink“ tūkstančius žemojoje Žemės orbitoje esančių palydovų naudoja plačiajuosčiam internetui tiekti antžeminiams terminalams. Tokiu būdu ryšys pasiekia ir vietoves, kur įprasta interneto infrastruktūra neprieinama arba yra sugadinta.

Skirtingai nei „Starlink“, „Starshield“ sukurta vyriausybių poreikiams ir gali naudoti jai skirtus palydovus bei įrangą.

Ukrainos Nepriklausomos kovos su korupcija komisijos įkūrėja ir generalinė sekretorė Olena Trehub aiškino, kad „Starshield“ užtikrina kur kas spartesnį duomenų perdavimą ir geresnį ryšį. Šia paslauga negali naudotis civiliai – ji prieinama tik kariuomenei.

Pasak O. Trehub, patikimas ir greitas ryšys yra būtinas Ukrainos karinėms operacijoms, kuriose naudojami dronai ir veikia sparčiai sausumoje bei ore judantys padaliniai. Operatoriams realiuoju laiku reikia gauti aiškų vaizdą, kad galėtų įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.

Skaitmenizuotame Ukrainos mūšio lauke naudojamos ir tokios sistemos kaip „Delta“, skirtos mūšio lauko duomenims valdyti bei jais dalytis. O. Trehub pabrėžė, kad dideliems duomenų srautams perduoti reikia spartaus ir patikimo ryšio.

Ji pažymėjo, kad svarbus ne tik pats prisijungimas prie ryšio, bet ir pakankamas jo greitis, kuris nebūtų ribojamas. Jos vertinimu, vien įprastos civilinės „Starlink“ paslaugos kariuomenės poreikių nepatenkintų.

Viena svarbiausių „Starshield“ klienčių yra JAV federalinė valdžia. E. Muskas šią savaitę tvirtino, kad sistema priklauso ir yra kontroliuojama JAV federalinės valdžios, o sprendimus dėl jos naudojimo priima JAV kariuomenė ir galiausiai prezidentas. Šie pareiškimai iškėlė klausimą, kas priėmė sprendimą dėl naujausių ribojimų Ukrainai.

Kuo skiriasi „Starlink“ ir „Starshield“?

„Starlink“ ir „Starshield“ yra skirtingos paslaugos, nors didelė jų technologinės bazės dalis sutampa: abi naudojasi „SpaceX“ palydovų technologijomis ir pajėgumais.

Esminiai skirtumai susiję su klientais, saugumo reikalavimais ir paskirtimi. „Starlink“ teikia komercines paslaugas, o „Starshield“ skirta vyriausybėms ir nacionalinio saugumo užduotims.

Vis dėlto aiški riba tarp šių sistemų ne visuomet lengvai nustatoma. „Starshield“ gali naudotis platesniu „Starlink“ palydovų tinklu bei susijusia infrastruktūra, taip pat atskirais šiai sistemai skirtais palydovais ir sprendimais.

Iš pradžių komerciniams vartotojams sukurta „Starlink“ itin svarbiu ryšio įrankiu tapo po 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Terminalai padėjo Ukrainos institucijoms, gelbėjimo tarnyboms ir kariuomenės daliniams palaikyti ryšį, nepaisant Rusijos smūgių ryšių infrastruktūrai.

Fronto linijoje ši paslauga padeda užtikrinti ryšį tarp dalinių ir vykdyti operacijas, kurioms būtinas nenutrūkstamas kontaktas tarp dronų ir jų operatorių. Tai svarbu ir atliekant užduotis, kai operatoriai privalo gauti vaizdą bepiločiui skrendant.

Nors abi paslaugos naudoja tas pačias technologijas, „Starlink“ ir „Starshield“ viena kitos nepakeičia.

Ukrainai tai reikšminga todėl, kad tam tikrų terminalų ar karinių paslaugų ribojimas nebūtinai reiškia viso „Starlink“ tinklo išjungimą. Kita vertus, civilinių terminalų veikimas dar negarantuoja, kad specializuotas karinis ryšys liks prieinamas.

Kaip apribojimai paveikė Ukrainos operacijas?

Ukrainos kariškiai pranešė, kad ribojimai palietė terminalus, per kuriuos dideliu greičiu perduodami duomenys. Dėl to sutriko dalis dronų operacijų, o kai operatoriai prarado ryšį su ore esančiais aparatais, buvo netekta ir bepiločių orlaivių.

Po E. Musko pareiškimų, sukėlusių klausimų dėl Vašingtono vaidmens, nebuvo aišku, kas atsakingas už šiuos ribojimus.

Pentagonas į AP klausimus apie ryšio greičio sulėtėjimą neatsakė.

Ketvirtadienį J. Karasas informavo, kad jo vadovaujamo dalinio ryšio greitis vėl atitinka reikalavimus, todėl operacijos tęsiamos.

Jis sakė, kad dalinys tuo labai džiaugiasi, tačiau nežino, ar sutrikimą lėmė laikinas techninis gedimas, ar kita priežastis.

Vis dėlto J. Karaso teigimu, incidentas dar kartą priminė atsarginio ryšio būtinybę. Ukrainos kariuomenė rengia alternatyvius sprendimus, nors jie būtų brangesni ir mažiau veiksmingi.