Žiemos kainų smūgis artėja: šildymas gali brangti net 40 proc.

Artėjanti žiema Lietuvos gyventojams gali reikšti naują išlaidų augimą. Prognozuojama, kad brangti gali šildymas, o kartu – kasdien naudojamos prekės ir paslaugos. Vis dėlto Lietuvos ekonomikos perspektyvos, nepaisant galimo kainų šuolio, vertinamos gana palankiai.

Apie laukiančius pokyčius tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Ekonomisto teigimu, orų prognozės visuomet išlieka neapibrėžtos. Modeliai šiuo metu rodo, kad iki gruodžio Europoje turėtų vyrauti šilti, bet drėgni orai. Todėl iki lapkričio–gruodžio dujų kainos Europos biržose, anot jo, neturėtų nei reikšmingai didėti, nei mažėti.

Tačiau nuo kitų metų sausio iki kovo prognozuojamas gana ryškus atšalimas – visi trys mėnesiai gali būti šalti. Tokiomis sąlygomis dujos gali brangti, nes Europa šį šildymo sezoną pradeda turėdama mažiausias dujų atsargas saugyklose per visą istoriją.

Šildymo sąskaitos gali išaugti iki 40 proc.

A. Izgorodino vertinimu, tiesioginis galimo energetikos kainų augimo padarinys būtų brangesnis šildymas. Palankiausiu scenarijumi šildymo kaina galėtų pakilti 20 proc., realesniu – apie 30 proc., o nepalankiausiu atveju pabrangimas siektų maždaug 40 proc.

Netiesioginis poveikis galėtų pasijusti ir parduotuvių lentynose. Ekonomistas mano, kad brangti gali maistas, o ypač daržovės, kurių kainos yra jautrios energijos kainų pokyčiams.

Infliacija žiemą gali pasiekti 7 proc.

Šiuo metu infliacija siekia apie 6 proc., o dėl energetikos kainų poveikio žiemą ji, A. Izgorodino manymu, gali pakilti iki 7 proc. Jis pabrėžė, kad toks kainų augimas nebūtų malonus, tačiau neturėtų sužlugdyti ekonomikos.

Ekonomistas priminė Rusijos ir Ukrainos karo pradžią, kai infliacija Lietuvoje buvo pasiekusi apie 20 proc., tačiau tuomet nebuvo fiksuotas didelis bendras vartojimo nuosmukis, išskyrus maisto segmentą. Jo vertinimu, net 8 proc. infliacija būtų nemaloni, bet gerokai mažesnė problema nei ankstesnis kainų šokas.

Vežėjai jau kelia įkainius

Pasak A. Izgorodino, transporto ir pervežimo paslaugų kainų kilimo požymiai jau matomi. Stebimi indeksai rodo, kad Lietuvos vežėjai didina įkainius, kaip ir jų kolegos kitose Europos šalyse.

Vasarą naftos kaina siekė 80, o dabar – 100, taigi per kelis mėnesius ji pakilo 20 proc. Ekonomisto teigimu, vežėjams tai yra pernelyg didelis sąnaudų augimas, kad jie galėtų jį prisiimti patys, todėl pervežimai jau brangsta.

Prie kainų kilimo Lietuvoje prisideda ir augantys atlyginimai. Pervežimo paslaugų brangimas turėtų turėti įtakos bendrai maisto kainų dinamikai, ypač Lietuvoje, kur ekonomika išlieka stipri, atlyginimai kyla, o gyventojų perkamoji galia yra pakankamai tvirta.

Atlyginimų augimą labiausiai tempia viešasis sektorius

Ekonomisto vertinimu, šiuo metu darbo užmokesčio augimą labiausiai skatina viešasis sektorius. Privačiame sektoriuje situacija prastesnė, nes darbuotojų trūkumas nebėra toks didelis kaip anksčiau.

A. Izgorodinas svarsto, kad įtakos tam gali turėti ir dirbtinis intelektas. Sektoriuose, kurie jam jautresni, įskaitant finansus ir ypač IT, lėtėja tiek užimtumo, tiek atlyginimų didėjimas.

IT srityje atlyginimai šiuo metu auga lėčiausiai nuo 2014 metų. Ekonomistas tai sieja su tiesioginiu dirbtinio intelekto poveikiu ir mano, kad panaši tendencija vėliau gali pasiekti finansų sektorių, kuriame daug rutininių užduočių gali perimti technologijos. Viešajame sektoriuje šie pokyčiai, jo teigimu, turėtų vykti lėčiau, o privačiame jie jau prasideda.

2027-ųjų pavasarį gali netrūkti įtampos

Jeigu išsipildytų mažiau palankios prognozės, 2027-ųjų pavasaris, A. Izgorodino vertinimu, būtų nestabilus. Energetikos kainos gali tiek kilti, tiek kristi, tačiau apskritai energija turėtų išlikti brangi.

Kitų metų pavasarį gali kilti įtampos dėl šildymo ir dujų kainų, todėl gyventojams verta tam ruoštis bent morališkai. Vis dėlto ekonomistas nemano, kad tai stipriai pakenktų Lietuvos ekonomikai. Europos ekonomika, jo žodžiais, pasirodė stipresnė nei tikėtasi, o Lietuvos ekonomikos ciklas taip pat išlieka labai tvirtas.

Kol kas ekonomikos žemėlapyje nematyti nei raudonų, nei geltonų signalų. Nors kartu su energetika gali brangti daug prekių ir paslaugų, tai neturėtų prilygti 2022–2023 metų infliacijos laikotarpio kainų šuoliui.

NT kainų augimą gali pristabdyti pasiūla

Kalbėdamas apie nekilnojamojo turto rinką, A. Izgorodinas teigė manantis, kad būsto kainų augimas gali šiek tiek sulėtėti. Jo turimi duomenys rodo, kad į rinką patenka daug pasiūlos.

Kita vertus, gyventojų skaičius, ypač Vilniuje, didėja, todėl dalis naujos pasiūlos yra reikalinga. Tačiau per trumpą laiką rinkoje turėtų atsirasti nemažai naujo būsto, o tai gali pristabdyti kainų kilimą.

Energetikos ir atlyginimų pokyčiai ir toliau išliks svarbiais kainas veikiančiais veiksniais. Euro zonoje palūkanų normos dar gali būti pakeltos du kartus, tačiau „Euribor“ prognozė šiuo metu siekia apie 3–3,4 proc. Ekonomisto vertinimu, tai neturėtų tapti itin reikšmingu ribojimu gyventojams, planuojantiems įsigyti būstą.

A. Izgorodinas abejoja, ar kiti metai bus gerokai lengvesni nei šie, tačiau taip pat nesitiki, kad jie Lietuvos ekonomikai būtų smarkiai blogesni. Jo vertinimu, šalis jau ne kartą parodė gebanti iš turbulencijų išeiti gana sveika.

Ekonomistas neprognozuoja didelių negandų ir tikisi pakankamai gero ekonomikos augimo. Jo skaičiavimu, atlyginimai turėtų didėti maždaug 6–7 proc.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.