Sekmadienis, 2026.11.22
●Vilnius --° Vardadieniai: kraunama…

Prostatos vėžys gali tyliai augti metų metus: gydytojas įvardijo, kada būtina tikrintis

Prostatos vėžys yra viena dažniausiai Lietuvoje diagnozuojamų onkologinių vyrų ligų. Didžiausias jo pavojus slypi tame, kad pradinėse stadijose liga dažniausiai nesukelia jokių požymių – vyras gali jaustis gerai ir nežinoti apie organizme vykstančius pokyčius.

Gydytojas urologas dr. Marius Kinčius paaiškino, kokio amžiaus vyrams rekomenduojama pradėti profilaktinius tyrimus, ką gali parodyti PSA tyrimas ir dėl kokių priežasčių dalis vyrų vengia urologo konsultacijos.

Kasmet prostatos vėžys diagnozuojamas tūkstančiams vyrų

Dr. M. Kinčiaus teigimu, Lietuvoje šiuo metu per metus nustatoma apie 2,2–2,5 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų. Anksčiau jų skaičius buvo didesnis: ryškiausias nustatomų atvejų augimas fiksuotas pradėjus vykdyti priešinės liaukos vėžio prevencinę programą.

Pasak gydytojo, sergamumas iš esmės nedidėja ir išlieka stabilus – per metus diagnozuojama maždaug 2,5–3 tūkst. naujų atvejų. Maždaug prieš 20 metų, pradėjus prevencinę programą, kasmet būdavo aptinkama iki 3,5–3,7 tūkst. naujų atvejų, o dabar šis rodiklis stabilizavosi ties 2,2–2,5 tūkst. atvejų per metus.

Nors ši liga dažniau nustatoma vyresniems vyrams, tikimybė susirgti didėja senstant. Dažniausiai prostatos vėžys diagnozuojamas 50–70 metų vyrams, tačiau vyresniame amžiuje prostatos pakitimai aptinkami dar dažniau.

Gydytojas nurodė, kad tipiškas pacientas yra 50 metų ar vyresnis vyras, dažniausiai esantis šeštoje arba septintoje dešimtyje. Tuo metu 80–100 metų vyrams įvairaus laipsnio prostatos pakitimų galima aptikti daugeliui, todėl su amžiumi ši liga tampa dažnesnė.

Ankstyva ligos stadija gali neatskleisti jokių ženklų

Viena svarbiausių prostatos vėžio problemų – ilgą laiką jis gali nesukelti pastebimų sveikatos sutrikimų. Ankstyvoje stadijoje liga nebūtinai pasireiškia organizmo siunčiamais signalais.

Dr. M. Kinčius pabrėžė, kad ankstyvasis priešinės liaukos vėžys neturi simptomų, todėl svarbu dalyvauti profilaktinėse patikros programose. Šiuo metu geriausiu rodikliu laikomas prostatos specifinio antigeno, arba PSA, tyrimas. Padidėjęs jo rodiklis gali leisti įtarti ligos pradžią, nors PSA pokyčius gali sukelti ir kitos prostatos ligos bei uždegimai.

PSA yra kraujo tyrimas, kuriuo nustatomas prostatos specifinio antigeno kiekis. Pakitęs rezultatas savaime dar nereiškia vėžio diagnozės, tačiau gali rodyti, kad reikalingi papildomi tyrimai ir gydytojo konsultacija.

Pasak specialisto, gavus padidėjusį PSA rezultatą nereikėtų iš karto baimintis prostatos vėžio, nes šį rodiklį gali paveikti ir kitos prostatos ligos ar uždegiminiai procesai. Vis dėlto tokiais atvejais svarbu kreiptis į urologą.

PSA tyrimas rekomenduojamas nuo 50 metų

Kadangi pradžioje liga gali likti nepastebėta, ypač reikšmingi tampa profilaktiniai sveikatos patikrinimai. Reguliariai tikrintis turėtų ir tie vyrai, kurie nejaučia jokių negalavimų.

Gydytojo teigimu, PSA tyrimą rekomenduojama atlikti visiems vyrams nuo 50 metų. Jei rodiklis neviršija normos ribų, kitas tyrimas skiriamas po 2 arba 5 metų. Nustačius pakitimų, pacientas nukreipiamas išsamesnei urologo konsultacijai.

Dr. M. Kinčius taip pat atkreipė dėmesį į paveldimumo reikšmę. Jis lemia nedidelę prostatos vėžio atvejų dalį, tačiau šeimos ligų istorija neturėtų būti vienintelis kriterijus sprendžiant, ar reikia tikrintis.

Pasak gydytojo, paveldimumas susijęs su maždaug 5–6 proc. atvejų, o visi kiti rizikos veiksniai yra universalūs.

Gydymas parenkamas pagal konkrečią ligos situaciją

Nustačius prostatos vėžį, gydymas pasirenkamas įvertinus individualią ligos eigą. Šiuolaikinėje medicinoje taikomi keli metodai, todėl vienodas sprendimas netinka visiems pacientams.

Du pagrindiniai radikalūs gydymo būdai yra chirurginis gydymas ir spindulinė terapija. Chirurgija gali būti atvira, laparoskopinė arba robotinė, o spindulinėje terapijoje taikoma išorinė spindulinė terapija arba brachiterapija.

Jeigu pakitimai apima tik nedidelę prostatos dalį, kai kuriais atvejais gali būti svarstomi organą tausojantys metodai. Vienas jų – krioterapija, kai prostatos vėžio pažeistas audinys gydomas labai žema temperatūra.

Keturios priežastys, kodėl vyrai atideda patikrą

Nors profilaktinių tyrimų svarba plačiai žinoma, dalis vyrų neskuba pasinaudoti tokiomis galimybėmis. Gydytojo vertinimu, tam turi įtakos keli veiksniai – nuo profilaktikos įpročių trūkumo iki diskomforto kalbant apie urologinę sveikatą.

Dr. M. Kinčius išskyrė keturias pagrindines priežastis:

  • profilaktikos įpročių stoką, kai sveikata dažniau susirūpinama tik atsiradus problemoms;
  • paslaugų prieinamumą, nes sužinoję, kad gydytojo konsultacijos gali tekti laukti 2–3 mėnesius, vyrai praranda motyvaciją;
  • psichologinį vengimą, kai nemalonios mintys nustumiamos į šalį;
  • stigmatizaciją, nes urologinės temos, susijusios su tuo, kas yra žemiau kelnių, visuomenėje vis dar laikomos nepatogiomis.

Gydytojas pabrėžė, kad svarbiausia nelaukti, kol pasireikš sveikatos sutrikimai. Kadangi ankstyvas prostatos vėžys gali nesukelti jokių simptomų, reguliarūs profilaktiniai tyrimai išlieka viena svarbiausių priemonių ligai laiku pastebėti.

Dalintis Facebook Messenger