Dronui perskridus Lietuvą – psichologo patarimas kiekvieniems namams: planas gali sustabdyti paniką

Telefonas, dronas, dronų paieška (nuotr. BNS, ELTA)

Naktį Vilniaus ir Utenos apskrityse buvo paskelbtas tikėtinas, geltonos kategorijos oro pavojus, tačiau vėliau jis atšauktas. Kiek vėliau raudonas oro pavojus paskelbtas Druskininkų ir Lazdijų rajonuose, o Alytaus rajone – geltonas.

Pavojaus zona vėliau išsiplėtė: raudoni perspėjimai paskelbti Marijampolės apskrityje, Kėdainių rajone, Kaune, Panevėžio mieste ir rajone bei Pasvalio rajone.

Maždaug 2.30 val. pranešta, kad pastebėtas objektas kirto Lietuvos ir Latvijos sieną bei paliko Lietuvos teritoriją. Tuomet oro pavojus buvo atšauktas visoje šalyje.

Didelę šalies dalį apimantys perspėjimai gali sukelti nerimą. Psichologas ir portalo psichika.eu įkūrėjas Edvardas Šidlauskas anksčiau portalui tv3.lt aiškino, kaip tokiais atvejais sumažinti įtampą ir nepasiduoti panikai.

Retas perspėjimas sukelia stiprias emocijas

E. Šidlausko teigimu, raudonos kategorijos pranešimai apie dronus Lietuvoje nėra dažni, todėl natūralu, kad gyventojai į juos reaguoja stipriai.

Žmonės tokiomis aplinkybėmis gali pasimesti, patirti didelį nerimą, o daliai jų gali kilti ir panika. Psichologo vertinimu, netikėtumas lemia emocingą reakciją.

Jis pabrėžė, kad laikui bėgant žmonės prie panašių situacijų prisitaiko. Kaip pavyzdį pašnekovas minėjo karo zonas: iš pradžių ten gyvenantiems žmonėms gali atrodyti, jog vyksta pasaulio pabaiga, tačiau vėliau jie adaptuojasi net prie itin sunkių sąlygų.

Nerimą stiprina nežinomybė

Psichologas nurodė, kad nerimą dažnai sukelia aiškios informacijos stoka. Žmonės nežino, kas tiksliai vyksta, ir jaučia, kad negali kontroliuoti situacijos.

Anot E. Šidlausko, esminis šioje situacijoje yra bejėgiškumo pojūtis: kuo ilgiau žmogus lieka nežinioje, tuo labiau gali didėti nerimas.

Jis patarė rinkti faktus ir remtis patikimais šaltiniais, įvertinant, kas vyksta iš tiesų bei kiek tai susiję su konkrečiu žmogumi. Jei pavojus užfiksuotas pasienyje, o žmogus gyvena prie jūros ar kitoje Lietuvos dalyje, tiesioginės grėsmės jam greičiausiai nėra. Todėl svarbu vertinti realią padėtį, o ne vadovautis baime.

E. Šidlauskas taip pat pažymėjo, kad vien drono pasirodymas nereiškia karinės atakos ar karo pradžios. Daugiau aiškumo padeda mažinti įtampą, todėl institucijoms svarbu kuo tiksliau informuoti, kur yra pavojus, koks jo mastas ir kam jis aktualus.

Jautresniems žmonėms gali kilti panikos atakos

Psichologas atkreipė dėmesį, kad dalį žmonių informaciniai pranešimai paveikia ypač stipriai. Jiems gali pasireikšti nerimo sutrikimų simptomai ar net panikos atakos.

Anot jo, net nedidelis stresas jautresniems žmonėms gali išprovokuoti labai stiprią emocinę reakciją. Tuo metu psichologiškai atsparesnis žmogus paprastai greitai įvertina aplinkybes ir supranta, ar jam kyla tiesioginė grėsmė.

E. Šidlauskas siūlė atkreipti dėmesį į vaikus ir mokinius, kuriems tokie įvykiai ar evakuacija kartais gali atrodyti kaip nuotykis arba atrakcija.

Ką verta pasiruošti iš anksto?

Paklaustas, kaip nusiraminti susidūrus su ekstremalia situacija, psichologas pabrėžė, kad svarbiausia turėti veiksmų planą.

Pasak jo, gavus raudonos kategorijos pranešimą gali padėti šie pasiruošimo žingsniai:

• pasiruošti vadinamąją dienos X kuprinę;
• žinoti, kur reikėtų slėptis;
• su artimaisiais susitarti, kur susitikti nelaimės atveju;
• aptarti, kaip elgtis sutrikus ryšiui.

E. Šidlausko teigimu, aiškus planas žmogui suteikia daugiau ramybės, nes nerimas ypač sustiprėja tuomet, kai nežinoma, ką daryti.

Jis pasakojo, kad dalis į konsultacijas besikreipiančių šeimų tokius veiksmus jau būna aptarusios su vaikais. Vaikai žino, kad tam tikrais atvejais turėtų vykti namo arba susitikti iš anksto numatytoje vietoje. Tokie susitarimai, pasak psichologo, didina saugumo jausmą ir padeda mažinti nerimą.

„Sudėtinga naktis“, – trečiadienio rytą „Facebook“ rašė M. Sinkevičius.

Jis nurodė, kad vienas dronas praskrido per Lietuvos teritoriją, o taikinį mėginta neutralizuoti. Pirminiais duomenimis, prie Biržų rasta iš NATO naikintuvo paleistų raketų nuolaužų.

M. Sinkevičius gyventojų, aptikusių įtartinų objektų, prašė nesiartinti prie jų, jų neliesti ir apie radinius pranešti tarnyboms numeriu 112. Jis taip pat padėkojo visiems, kurie tą naktį informavo tarnybas apie pastebėtus įtartinus objektus.

NKVC vadovas papasakojo apie du incidentus

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas pranešė, kad praėjusią naktį Lietuvoje užfiksuoti du su bepiločiais orlaiviais susiję incidentai.

Pirmuoju atveju Baltarusijos teritorijoje pastebėti trys dronai. Antruoju epizodu vienas dronas iš Baltarusijos pateko į Lietuvos oro erdvę, perskrido dalį šalies ir ties Pasvaliu iš jos išskrido.

V. Vitkauskas LRT radijui trečiadienio rytą sakė, kad pirminiais duomenimis į Lietuvą įskrido vienas, greičiausiai, dronas. Jis į šalies teritoriją pateko ties Druskininkais, tikėtina, trumpam įskrido į Lenkiją, o iš ten per Marijampolę, Kauno apskritį ir Panevėžį pasuko į Šiaurės Lietuvą bei maždaug ties Pasvaliu paliko šalies oro erdvę.

Pirmasis incidentas apie 23 val. fiksuotas Baltarusijoje. NKVC vadovo teigimu, ten galimai buvo pastebėti trys dronai, tačiau į Lietuvą jie nepateko. Vienas iš jų esą įskrido į Latviją, o vėliau – į šiaurinę Rusijos dalį.

Į Lietuvą įskridusio bepiločio paieškai iš Šiaulių pakelti NATO naikintuvai. V. Vitkausko teigimu, jie objektą aptiko ir buvo priartėję, tačiau jo numušti nepavyko. Kodėl tai neįvyko, NKVC vadovas pasiūlė sulaukti Karinių oro pajėgų komentaro.

Oro uostų darbą sutrikdė ir balionai

Dar iki naktinio incidento su dronu antradienio vakarą Vilniaus ir Kauno oro uostų veiklą sutrikdė oro balionai.

Pasak V. Vitkausko, pirmieji signalai apie galimus skrydžių sutrikimus dėl balionų gauti apie 21.30 val. Jis teigė, kad būtent dėl balionų iš pradžių buvo uždarytas Vilniaus, o vėliau ir Kauno oro uostas.

Vėliau situacija, anot NKVC vadovo, komplikavosi į Lietuvos teritoriją įskridus dronui, todėl oro erdvė buvo uždaryta dar kartą.

Lietuvos oro uostai (LTOU) informavo, kad daliniai oro erdvės ribojimai virš Vilniaus oro uosto galiojo nuo 21.21 val. iki 21.56 val.

Dėl jų nukentėjo trys skrydžiai ir 465 keleiviai. Bendrovės „Lietuvos oro uostai“ duomenimis, vienas privatus orlaivis buvo nukreiptas į Kauno oro uostą, o skrydžiai į Hurgadą ir iš Nicos vėlavo.

Kauno oro uostas laikinai neveikė nuo 21.47 val. iki 23.45 val.

ELTA primena, kad trečiadienio naktį galimo oro pavojaus grėsmė buvo paskelbta viena po kitos Pietų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos savivaldybėse. Raudonus perspėjimus gavo Panevėžio, Pasvalio ir Biržų rajonų bei Panevėžio miesto gyventojai, o Radviliškio, Ukmergės, Anykščių, Kupiškio ir Pakruojo rajonuose paskelbti geltoni perspėjimai.

Galimo oro pavojaus grėsmė taip pat skelbta Kėdainių rajone, Kauno mieste ir rajone, Prienų rajone, Marijampolės apskrityje bei Druskininkų ir Lazdijų rajonuose Alytaus apskrityje. Tai reiškė, kad gyventojai turėjo vykti į priedangas arba kitas saugias vietas.