Įtampos kupina naktis virš Lietuvos: kodėl drono NATO naikintuvams nepavyko numušti

Trečiadienio popietę Vyriausybės rūmuose susirinkusi Nacionalinio saugumo komisija (NSK) aptarė naktį visoje Lietuvoje paskelbtą oro pavojų dėl dronų grėsmės. Posėdžio dalyviai pateikė naujausią turimą informaciją ir komentarus apie incidentą.
Dar trečiadienio rytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės spaudos centre Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) ir Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją dėl naktį fiksuotų dronų.
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo vadovas kontradmirolas Giedrius Premeneckas nurodė, kad dronas perskrido visą Latvijos teritoriją. Ten jis pateko į Latvijos kariuomenės ir oro pajėgų atsakomybės zoną, kur buvo taikomi šalies nacionaliniai algoritmai. Vėliau objektas išskrido iš Latvijos, pateko į Estiją ir, turimomis žiniomis, įskrido į Rusijos teritoriją.
Anot kariuomenės atstovo, šiuo metu nėra duomenų, kurie leistų patikimai nustatyti drono kilmę. Vis dėlto neatmetama prielaida, kad jis galėjo būti nukreiptas elektroninės kovos priemonėmis.
G. Premeneckas aiškino, kad drono tipo nustatyti kol kas neįmanoma, nes jis nebuvo numuštas ir nėra jo fizinių nuolaužų. Jo teigimu, Ukraina vykdė plataus masto bepiločių orlaivių ataką, todėl galima svarstyti, ar dalis šių orlaivių nebuvo nukreipti elektromagnetinės kovos priemonėmis, tačiau nėra patvirtintos informacijos, ar dronas buvo ukrainietiškas, rusiškas ar kitokios kilmės.
Dronas nebuvo numuštas
Kontradmirolas pabrėžė, kad sprendimas drono nenaikinti buvo priimtas tuo metu, kai jis aiškiai stebėtas virš tankiai apgyvendintos Kauno miesto teritorijos.
Pasak G. Premenecko, objektą vizualiai fiksavo elektromagnetinės ir elektrooptinės priemonės, tačiau jis tuo metu skrido virš urbanizuotos Kauno dalies. Dėl to nuspręsta iš karto jo nenumušti.
Vėliau sąlygos pablogėjo, naikintuvams teko kelis kartus artintis prie taikinio, o galimybei atsiradus buvo paleisti šūviai. Tačiau dėl aplinkybių, kurių jis plačiau neįvardijo, drono numušti nepavyko.
Viena neramiausių naktų
NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad tai buvo viena neramiausių naktų Lietuvos istorijoje. Jis taip pat atkreipė dėmesį į išaugusį dezinformacijos mastą.
V. Vitkauskas sakė, kad Rusija išnaudoja kiekvieną tokią situaciją ir skleidžia melagingą naratyvą esą Lietuva leidžia savo oro erdve naudotis Ukrainos dronams. Pasak jo, tai neatitinka tikrovės.
R. Kaunas: Baltarusija įspėjo apie galimus dronus
Pasak R. Kauno, prieš 23 valandą buvo gautas įspėjimas, todėl Vilniaus ir Utenos apskrityse paskelbtas geltonas perspėjimo signalas. Vis dėlto tuomet minėti objektai Lietuvos sienos nekirto.
Jis LRT televizijai trečiadienį nurodė, kad 22 val. 47 min. technine linija iš Baltarusijos gauta informacija apie Lietuvos kryptimi skrendančius neatpažintus objektus, kuriuos Baltarusija bandė neutralizuoti. Tačiau šie objektai į Lietuvos oro erdvę neįskrido – jie pasuko Latvijos ir Rusijos link.
Po vidurnakčio į Lietuvos teritoriją įskrido kitas dronas. Jis šalyje buvo kelias minutes, vėliau pateko į Lenkiją, grįžo į Lietuvą ir, skrisdamas virš šalies, kirto Latvijos sieną.
R. Kaunas patvirtino, kad visuose regionuose, virš kurių skrido objektas, buvo paskelbti raudoni ir geltoni oro pavojaus perspėjimai.
Netoli Biržų rastos paleistos raketos nuolaužos
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau trečiadienį skelbė, kad naktį regiono ramybę sutrikdė keturi dronai. Virš Lietuvos skridusio bepiločio NATO naikintuvams numušti nepavyko, o netoli Biržų aptiktos paleistos raketos nuolaužos.
R. Kauno vertinimu, labiausiai tikėtina, kad tai buvo ukrainietiški dronai, skirti atakuoti Ust Lugos uostą ir kitus Rusijos regionus, tačiau nukrypę nuo numatyto kurso.
Ministras teigė, kad aiškinantis incidentų aplinkybes bendradarbiaujama su Lenkija, Latvija ir Estija.
Latvijoje taip pat skelbti oro pavojaus perspėjimai
Antradienio vakarą oro pavojaus perspėjimas paskelbtas ir Latvijoje. Latvijos kariuomenė informavo, kad Ludzos apygardoje įvestas oranžinis oro pavojus.
Gyventojai buvo raginami eiti į patalpas, laikytis dviejų sienų principo, sekti oficialią informaciją, nesiartinti prie žemai skrendančių ar įtartinų objektų bei apie juos pranešti numeriu 112. Taip pat buvo aktyvuoti perimamieji dronai ir priešlėktuvinės gynybos vienetai.
Netrukus geltonas oro pavojus paskelbtas Augšdaugavos ir Kraslavos apygardose. Gyventojams pranešta, kad papildomų veiksmų imtis kol kas nereikia, o pasikeitus situacijai informacija apie būtinus veiksmus būtų perduota į mobiliuosius telefonus.
Vėliau Kraslavos apygardoje perspėjimo lygis pakeltas iki oranžinio. Objektui iš Lietuvos oro erdvės patekus į Latviją, geltonas perspėjimas paskelbtas Jėkabpilio ir Maduonos apylinkėse, o Aiskrauklės apylinkėse – raudonas oro pavojus.
Vilniaus ir Utenos apskrityse perspėta apie galimą grėsmę
Antradienį Vilniaus ir Utenos apskrityse paskelbta apie tikėtiną oro pavojų. Buvo nurodyta, kad objektas iš Baltarusijos pusės Lietuvos link skrenda Ignalinos kryptimi.
Gyventojams mobiliaisiais telefonais išsiųstuose pranešimuose Lietuvos kariuomenė informavo apie tikėtiną oro pavojų ir ragino numatyti saugią vietą, jeigu pavojaus lygis iš geltono būtų pakeistas į raudoną.
Praėjusį kartą raudonas oro pavojaus statusas dėl į Lietuvos oro erdvę įskridusio objekto paskelbtas spalio 18 d. Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Maždaug po valandos jis buvo atšauktas.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, kad dronas į Lietuvą pateko iš Lenkijos teritorijos. Tai patvirtino ir premjeras Mindaugas Sinkevičius, teigęs, kad dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir gabeno sprogmenis.
Sudužusio drono nuolaužos rastos Pasvalio rajono Juodžionių kaime. Taip pat buvo pranešta apie galimą sprogimą, tačiau tarnybos tuo metu dar nebuvo pateikusios informacijos, ar dronas turėjo sprogmenį.
Nuolaužos apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau jo keleiviai nenukentėjo.
Lietuvos kariuomenė primena, kad geltonas statusas reiškia tikėtiną, tačiau dar neprasidėjusią ataką. Tokiu atveju gyventojai turi iš anksto numatyti priedangas, jeigu perspėjimo lygis būtų pakeistas į raudoną.




