Pacientai lieka ligoninėse iki mirties: kelią namo užkerta tūkstantinės mitybos išlaidos

Dėl nepakankamo medicininės mitybos finansavimo dalis sunkios būklės pacientų Lietuvoje negali išvykti iš ligoninių į namus, nors jų sveikata tai leistų, teigia sveikatos priežiūros specialistai.

Daugiausia sunkumų kyla dėl parenterinės mitybos, kai maitinimas tiekiamas tiesiai į veną. Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams toks gydymas namuose paprastai nėra kompensuojamas.

„Kauno hospiso namų“ direktorė Kristina Krasko nurodė, kad per pastaruosius tris mėnesius organizacija susidūrė su trimis pacientais, norėjusiais paskutines gyvenimo dienas praleisti savo namuose. Vis dėlto dėl medicininės mitybos kainos jie tokios galimybės neturėjo.

Pasak K. Krasko, visi šie pacientai mirė ligoninėje, nes finansinė našta nepaliko jiems pasirinkimo. Ji pabrėžė, kad hospisas rūpinasi pacientų aplinka namuose ir stengiasi įgyvendinti paskutinius jų norus, tačiau šiuo atveju to padaryti nepavyko dėl pacientams tenkančio pasirinkimo.

Direktorės teigimu, parenterinė mityba namuose vienam pacientui atsieitų apie 100 eurų per parą, arba apie 3 tūkst. eurų per mėnesį. Į šią kainą įskaičiuojama medicininė įranga, reikalingos priemonės ir specialistų pagalba.

K. Krasko akcentavo, kad tai nėra nei prabangūs vaistai, nei pacientų įgeidžiai, o būtinoji pagalba, kuri leistų žmogumi pasirūpinti jo namuose. Anot jos, tinkamas tokių paslaugų finansavimas pagerintų pacientų gyvenimo kokybę ir kartu mažintų ligoninių apkrovą.

Suaugusiesiems galimybės ribotesnės

Gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė pateikė duomenis, kad namuose parenterinė mityba Lietuvoje šiuo metu taikoma 12 pacientų: šešiems suaugusiesiems ir šešiems vaikams.

Enterinė mityba, kai specialūs mišiniai tiekiami į virškinamąjį traktą, namuose skiriama maždaug 420 pacientų. Iš jų apie 300 yra suaugusieji, o 120 – vaikai.

Specialistės teigimu, vaikams parenterinę mitybą namuose užtikrinti paprasčiau. Suaugusiųjų galimybės priklauso ir nuo diagnozės: kol kas palankesnis požiūris taikomas neonkologiniais susirgimais sergantiems pacientams, o onkologinių ligų atvejais tokio požiūrio nėra.

J. Parnarauskienė pažymėjo, kad kitose Europos šalyse, tarp jų Vokietijoje, parenterinė mityba namuose skiriama ir didelei daliai onkologinių pacientų.

Pasak gydytojos, medicininės mitybos paskyrimo procesai Lietuvoje tebėra sudėtingi, todėl reikalingas gydymas kai kuriais atvejais pradedamas pernelyg vėlai. Dažnai laukiama iki momento, kai pacientas jau būna stipriai išsekęs, o tuomet padaugėja komplikacijų.

Mitybos nepakankamumas, anot specialistės, blogina žmogaus būklę, apsunkina reabilitaciją, lėtina žaizdų gijimą ir didina gydymo kaštus.

Nuo 2025 metų Lietuvoje kompensuojama 100 proc. enterinės mitybos mišinių bazinės kainos. Tačiau specialistai pabrėžia, kad vien to nepakanka, kad visiems pacientams būtų užtikrintas nenutrūkstamas gydymas.

Naujos tvarkos tikimasi iki 2027 metų liepos

Lietuvos parenterinės ir enterinės mitybos draugijos prezidentas Andrius Klimašauskas teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje rengiamas naujas klinikinės mitybos teikimo tvarkos įstatymas. Jį planuojama turėti iki 2027 metų liepos.

Jo teigimu, naujasis reguliavimas turėtų palengvinti medicininės mitybos skyrimą bei aiškiau nustatyti paslaugų teikimo ir priežiūros tvarką.

Vis dėlto A. Klimašauskas pabrėžė, kad finansavimo problemoms spręsti reikės papildomų, atskirų veiksmų. Jo vertinimu, tikėtis, kad visi klausimai bus išspręsti iki liepos, būtų naivu.

Vienu svarbiausių siekių jis įvardijo parenterinės mitybos namuose skyrimo tvarkos pakeitimą, kad ši pagalba taptų prieinama ir onkologinėmis, ir kitomis ligomis sergantiems pacientams.

Taip pat siekiama numatyti atskirą enterinės mitybos finansavimą ligoninėse bei sudaryti galimybę derinti skirtingus medicininės mitybos būdus.

J. Parnarauskienė siūlo plėsti ir dietistų paslaugas, nes šiuo metu jų konsultacijos nėra finansuojamos valstybės lėšomis.

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje veikia sistema, kurioje dirba ir gydytojai dietologai, ir dietistai, tačiau dietistų konsultacijos neapmokamos. Jos teigimu, pradėjus jas finansuoti, dietistai galėtų dirbti šeimos gydytojų komandose, ambulatorinėse įstaigose bei ligoninėse ir padėtų anksčiau bei dažniau nustatyti mitybos nepakankamumą.