Vienas lapkričio ženklas gali išduoti žiemą: senolių spėjimai siejo Martyną su Kalėdomis

Lapkričio 11-ąją kasmet minima šv. Martyno diena. Seniau ši data buvo svarbi ne tik dėl papročių – pagal tos dienos gamtos ženklus protėviai bandydavo nuspėti būsimos žiemos orus ir tai, kokių Kalėdų galima tikėtis.

Žiema Lietuvoje (2026-02-02) (nuotr. Andrius Ufartas, ELTA)

Buvo tikima, kad šv. Martyno dienos oras gali atskleisti, kokia bus artėjanti žiema.

Šv. Martynas buvo siejamas su likimu ir orais

Šventasis Martynas – IV amžiuje Italijoje gyvenęs vyskupas, išgarsėjęs gailestingumu ir parama neturtingiesiems. Dailėje jis dažnai vaizduojamas dar kaip kareivis, nusimetantis apsiaustą ir jo dalį atiduodantis elgetai. Nuo XVI amžiaus protestantiškuose kraštuose vietoj šio šventojo pradėta minėti Bažnyčios reformatorių Martyną Liuterį.

Feodalinėje Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, šv. Martyno diena žymėjo galutinį įvairių prievolių ir mokesčių sumokėjimo laiką. XVI amžiuje karčemininkai tądien feodalinių valdų administracijai turėdavo sumokėti mokestį už karčemos laikymą. XVII amžiuje palivarkai buvo nuomojami laikotarpiui nuo šv. Martyno iki kitos tokios pačios dienos. Net XX amžiuje Klaipėdos krašte per šią šventę pasibaigdavo žemės ūkio samdinių – bernų ir mergų – samdos terminas.

Su samdiniais tą dieną atsiskaitydavo ir kitur. Austrijoje ji kartu žymėdavo gyvulių ganymo ganyklose pabaigą. Vokietijoje nuo šv. Martyno prasidėdavo visą mėnesį trukdavęs gyvulių skerdimo metas. Tikėtina, kad panašus laikas buvo ir kituose kraštuose: Suomijoje šv. Martyno dieną įprasta kepti riebius kraujinius kruopų vėdarus. Lietuvoje tokie vėdarai taip pat būdavo kepami tik skerstuvių progomis.

Žemaitijoje šv. Martyno dieną kiekvienuose namuose valgydavo keptą žąsį, o iš jos krūtinkaulio bandydavo spręsti apie žiemą. Jei kaulas pradžioje būdavo skaidrus ir baltas, bet į pabaigą tapdavo nešvarus, manyta, kad žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga – ne. Jei skaidrumas išlikdavo kaulo gale, tikėtasi šaltos žiemos pabaigos. Serbijoje iki šiol gyvas paprotys per šv. Martyną valgyti keptą žąsį, o tyrinėtojai jį sieja su senovinių aukojimo apeigų atgarsiais.

Kaimo žmonės iš lapkričio 11-osios orų spėdavo ir Kalėdų laiką. Sakydavo, kad jei Martynas ateina su ledu, Kalėdos bus su bradu, o jei per Martyną bradas – per Kalėdas bus ledas. Taip pat tarta, jog Martynui esant ant ledo, Kalėdos būna ant vandens. Giedra lapkričio 11-ąją, anot senųjų tikėjimų, pranašavo itin šaltą žiemą.

Kėdainių apylinkėse merginos šv. Martyno išvakarėse visą dieną pasninkaudavo, tikėdamosi sapne išvysti būsimą vyrą. Buvo manoma, kad po tokio pasninko jaunikis būtinai prisisapnuos.