Vos vienas pojūtis išdavė ligą: 56-erių Vitalijai nustatytas II stadijos skrandžio vėžys

56 metų Vitalija iš pradžių greitai atsirandantį sotumo jausmą ir skausmus skrandyje laikė laikinais virškinimo negalavimais. Vis dėlto atlikti tyrimai parodė, kad ji serga II stadijos skrandžio vėžiu. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nacionaliniame vėžio centre moteriai atlikta operacija ir paskirtas chemoterapinis gydymas. Dabar, pamažu sugrįždama į įprastą ritmą, ji ragina neatidėlioti vizito pas medikus pajutus organizmo pokyčius.

Nacionalinio vėžio centro abdominalinės chirurgijos gydytojas doc. dr. Augustinas Baušys pabrėžia, kad ankstyvų stadijų skrandžio vėžys dažnai nepasireiškia jokiais požymiais. Todėl ilgai trunkančių virškinimo sutrikimų ignoruoti nereikėtų.

Sotumas atsirasdavo suvalgius net lėkštę sriubos

Pirmuosius neįprastus simptomus Vitalija pajuto 2025 metų rudenį. Ji pastebėjo, kad pasisotina itin greitai – kartais užtekdavo ir vienos lėkštės sriubos. Iš pradžių moteris manė, kad tam gali būti paprastas paaiškinimas, ir bandė sau padėti pati.

Ji pasakojo vartojusi bičių pikį, po kurio savijauta tarsi pagerėdavo, tačiau greito sotumo jausmas vėl grįždavo.

Kitų metų vasarį savijauta pablogėjo dar labiau. Prie nuolatinio pilnumo pojūčio prisidėjo skrandžio skausmai ir diegliai krūtinės srityje. Vitalija mėgino keisti mitybą, tačiau tai nepadėjo.

Iš pradžių ji svarstė, ar nesuvalgė netinkamo maisto, ar neapsinuodijo. Tačiau nusprendė neatmesti šių signalų. Skrandis jai paskutinį kartą buvo tirtas maždaug prieš 20 metų.

Tyrimų metu nustatyta Helicobacter pylori infekcija. Netrukus Vitalija pateko į Nacionalinį vėžio centrą, kuriame jai diagnozuotas II stadijos skrandžio vėžys.

Moteris džiaugiasi, kad reikalingi tyrimai ir gydymas Nacionaliniame vėžio centre buvo pradėti labai greitai. Jai atlikta operacija, taikoma chemoterapija, o šiemet dar likęs vienas chemoterapijos kursas.

Iki ligos Vitalija stengėsi gyventi sveikai: pati augindavo daržoves, gamindavo maistą ir nevartojo alkoholio. Vis dėlto ji kartais valgydavo rūkytą mėsą ir rūkė. Susirgusi šio įpročio atsisakė.

Dabar ji jaučiasi energingesnė. Prieš nustatant diagnozę moterį nuolat lydėjo silpnumas ir nuovargis, atrodė, kad jėgų nepakanka niekam. Šiuo metu Vitalija dirba, sportuoja ir gyvena įprastą gyvenimą.

Savo patirtimi ji dalijasi su pažįstamais ir skatina juos rimtai vertinti pasikeitusią savijautą. Vitalija mano, kad laiku kreiptis į gydytojus itin svarbu, nes delsimas galėjo lemti ligos išplitimą.

Lietuvoje sergamumas – vienas didžiausių Europoje

Doc. dr. Augustinas Baušys atkreipia dėmesį, kad skrandžio vėžys tebėra reikšminga problema tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Pasaulyje ši liga patenka tarp penkių dažniausių vėžio rūšių, o Lietuvoje sergamumo rodikliai yra vieni didžiausių Europoje.

Pasak gydytojo, sergamumo žemėlapiuose išsiskiria visos trys Baltijos šalys ir Portugalija. Patikimų duomenų, ar Lietuvoje ši liga vis dažniau diagnozuojama jaunesniems žmonėms, kol kas nėra, tačiau kai kuriose valstybėse tokia tendencija fiksuojama. Medikai kasdien susiduria ir su jaunesniais nei 50 metų skrandžio vėžiu sergančiais pacientais.

Viena didžiausių bėdų – liga daugeliui žmonių vis dar nustatoma IV stadijos, kai ji jau būna išplitusi į kitus organus. Tada tikimybė visiškai pasveikti yra labai maža.

Didelę reikšmę turi Helicobacter pylori infekcija

Skrandžio vėžys atsiranda tada, kai skrandžio gleivinės ląstelės pakinta, supiktybėja ir pradeda nekontroliuojamai daugintis. Konkrečią vieno žmogaus ligos priežastį dažniausiai nustatyti sudėtinga, tačiau žinomi veiksniai, didinantys susirgimo riziką.

Vienas svarbiausių rizikos veiksnių – Helicobacter pylori bakterija, su kuria siejama nemaža dalis skrandžio vėžio atvejų. Ši infekcija sukelia lėtinį skrandžio uždegimą, kuris per dešimtmečius gali pereiti į ikivėžinius pakitimus ir vėžį. Infekcijos gydymas reikšmingai mažina skrandžio vėžio riziką, ypač jei ji išgydoma anksti, dar neatsiradus negrįžtamų gleivinės pakitimų.

Dėl Helicobacter pylori ypač rekomenduojama išsitirti tiems, kurių artimi šeimos nariai sirgo skrandžio vėžiu, taip pat žmonėms, patiriantiems ilgalaikius virškinimo sutrikimus arba sergantiems ar sirgusiems skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige.

Didesnės rizikos grupei priskiriami ir žmonės, kuriems nustatyta nepaaiškinama mažakraujystė, vitamino B12 trūkumas arba ikivėžiniai skrandžio gleivinės pokyčiai.

Nustačius Helicobacter pylori infekciją, gydytojas rekomenduoja gydyti visus suaugusiuosius, net jei jie nejaučia simptomų. Būtina suvartoti visą paskirtą vaistų kursą ir vėliau patikrinti, ar bakterija išnaikinta. Kontrolinį tyrimą reikėtų atlikti ne anksčiau nei po mėnesio.

Riziką taip pat didina rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, daug sūdyto, rūkyto ir perdirbto maisto, nutukimas bei vyresnis amžius. Vyrai šia liga serga dažniau. Riziką galima mažinti metant rūkyti, alkoholį vartojant saikingai, ribojant druską, sūdytus, rūkytus ir perdirbtus produktus, valgant pakankamai vaisių ir daržovių, palaikant sveiką svorį bei fizinį aktyvumą.

Greitas sotumas gali būti svarbus signalas

Vitalijos patirtis rodo, kad pirmieji skrandžio vėžio požymiai gali atrodyti kaip įprasti virškinimo sutrikimai. Dėl to jie dažnai siejami su netinkamu maistu, stresu ar trumpalaikiu negalavimu.

Pasak doc. dr. A. Baušio, ankstyvose stadijose ši liga neretai visai nesukelia simptomų. Jei jie pasireiškia, žmogus gali jausti diskomfortą ar maudimą viršutinėje pilvo dalyje, rėmenį, raugėjimą, pilnumą pavalgius arba greitą sotumą suvalgius nedaug maisto. Taip pat gali sumažėti apetitas ir varginti pykinimas.

Nedelsiant į gydytoją reikėtų kreiptis be aiškios priežasties krentant svoriui, kartojantis vėmimui, pasunkėjus rijimui ar atsiradus pojūčiui, kad maistas stringa. Pavojaus ženklai yra ir vėmimas krauju ar tamsiomis, kavos tirščius primenančiomis masėmis.

Nerimą turėtų kelti juodos, deguto spalvos išmatos, dėl mažakraujystės atsiradęs silpnumas, nuovargis, blyškumas ar pilve apčiuopiamas darinys.

Gydytojas pabrėžia, kad konsultacija reikalinga ir tada, kai virškinimo sutrikimai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites arba pirmą kartą pasireiškia vyresniam nei 50 metų žmogui.

Gastroskopija padeda aptikti ligą anksti

Kadangi ankstyvas skrandžio vėžys dažnai nesukelia aiškių simptomų, svarbūs tampa savijautos pokyčių stebėjimas ir laiku atliekami tyrimai. Vienas svarbiausių jų yra gastroskopija: jos metu endoskopu apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna, o prireikus paimami audinių mėginiai.

Gastroskopija rekomenduojama žmonėms, kuriems atsiranda pavojaus simptomų, bei vyresniems nei 50 metų asmenims, pirmą kartą susidūrusiems su virškinimo sutrikimais. Jei skrandžio vėžiu sirgo artimi šeimos nariai, tyrimą verta atlikti nuo 45 metų net ir nejaučiant simptomų.

Esant ryškiems ikivėžiniams skrandžio gleivinės pakitimams, gastroskopiją rekomenduojama kartoti reguliariai, kas kelerius metus. Gydytojas kaip pavyzdį nurodo Japoniją ir Pietų Korėją, kur skrandžio vėžys ypač dažnas, todėl nuo tam tikro amžiaus gastroskopija atliekama visiems gyventojams. Tai leidžia didelę dalį navikų aptikti anksti ir pašalinti endoskopiškai, neatliekant įprastos operacijos.

Lietuvoje tokios nacionalinės programos kol kas nėra, nors skrandžio vėžiu čia sergama dažniau nei daugelyje Europos valstybių. Todėl, kol nėra patikros programos, budrūs turi būti ir pacientai, ir šeimos gydytojai.

Gydymą planuoja daugiadalykė specialistų komanda

Nustačius skrandžio vėžį, būtina įvertinti ligos stadiją, naviko savybes ir bendrą paciento būklę. Nacionaliniame vėžio centre gydymo planą rengia daugiadalykė komanda, nes šios ligos gydymas dabar retai apsiriboja vien chirurgine operacija.

Dažniausiai taikoma chemoterapija prieš operaciją ir po jos bei chirurginis gydymas. Kai kuriais atvejais reikalingos endoskopinės procedūros arba spindulinė terapija.

Paciento gydyme dalyvauja pilvo chirurgai, onkologai chemoterapeutai, onkologai radioterapeutai, gastroenterologai, endoskopuotojai, radiologai, patologai, anesteziologai reanimatologai, dietologai, reabilitacijos specialistai, kineziterapeutai, psichologai ir slaugytojai.

Svarbiausi sprendimai priimami įvairių sričių specialistams kartu aptariant konkretų paciento atvejį. Gydytojo teigimu, itin svarbu, kad komandos nariai turėtų patirties gydant būtent skrandžio vėžį.

Prieš parenkant gydymą dažniausiai atliekama gastroskopija bei krūtinės ląstos, pilvo ir dubens kompiuterinė tomografija, padedanti įvertinti ligos išplitimą. Prireikus pakartotinai vertinami biopsijos mėginiai arba atliekamos naujos biopsijos.

Kai kuriems pacientams atliekama diagnostinė laparoskopija, kurios metu tikrinama, ar navikas neišplitęs pilvo ertmėje. Gydymas visada parenkamas individualiai, įvertinus stadiją, naviko ypatumus, gretutines ligas ir fizinę paciento būklę.

Kai kada galima išsaugoti skrandį

Nacionaliniame vėžio centre prieinamas visas chirurginio skrandžio vėžio gydymo spektras. Labai ankstyvas navikas kartais gali būti pašalinamas endoskopiškai, nedarant pjūvių pilve ir išsaugant skrandį.

Kitais atvejais atliekamas dalinis arba visiškas skrandžio pašalinimas kartu su aplinkiniais limfmazgiais. Operacijos apimtis priklauso nuo naviko dydžio ir jo vietos.

Jeigu galima užtikrinti pakankamą atstumą nuo naviko krašto, gydytojai siekia palikti dalį skrandžio. Tai dažniausiai įmanoma, kai navikas yra apatinėje skrandžio dalyje. Jei jis yra viršuje arba apima didelę skrandžio sienelės dalį, gali tekti pašalinti visą skrandį.

Navikui įaugus į gretimus organus, kartais būtinos sudėtingesnės išplėstinės operacijos. Kartu su skrandžiu gali būti šalinama dalis kasos, blužnis, kepenų ar storosios žarnos dalis. Ligai išplitus į stemplę, kai kada pašalinama ir dalis jos.

Dalis operacijų šiuolaikiniais metodais atliekama minimaliai invaziškai – per kelis mažus pjūvius. Tokios operacijos onkologiniu požiūriu nėra prastesnės nei atviros, o kai kuriems pacientams leidžia greičiau atsigauti.

Vis dėlto skrandžio vėžio operacijos išlieka sudėtingos, todėl svarbi chirurgų patirtis ir konkrečiam pacientui tinkamiausio gydymo metodo pasirinkimas.

Reabilitacija ir mityba – svarbi gydymo dalis

Skrandžio vėžio gydymas nesibaigia chemoterapija ar operacija. Svarbūs ir paciento pasiruošimas gydymui bei reabilitacija po jo.

Pasak doc. dr. A. Baušio, po skrandžio vėžio operacijos gyvenimo kokybė iš pradžių suprastėja, tačiau suvaldžius ligą daugumai pacientų maždaug per metus ji tampa artima buvusiai iki operacijos. Tam padeda priešoperacinė ir pooperacinė reabilitacija, fizinis aktyvumas bei tinkama mityba.

Pacientai skatinami reguliariai mankštintis, o mitybos klausimus sprendžia kartu su dietologais. Tai padeda geriau pasirengti operacijai, mažina komplikacijų tikimybę ir leidžia greičiau atsigauti.

Vitalijos istorija rodo, kad ir po sudėtingo gydymo galima grįžti į kasdienį gyvenimą, dirbti bei sportuoti. Tačiau ji ir gydytojas pabrėžia vieną pagrindinę žinutę: nemalonių pojūčių nereikėtų laukti praeinant savaime.

Jei diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, rėmuo, greitas sotumas ar sumažėjęs apetitas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites arba pirmą kartą atsiranda sulaukus 50 metų, reikėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti gastroskopiją. Svorio kritimo, rijimo sunkumų, pasikartojančio vėmimo ar pajuodusių išmatų atveju medicininės pagalbos reikia ieškoti nedelsiant.

Laiku aptiktas skrandžio vėžys yra išgydomas, todėl užsitęsusio diskomforto ir kitų organizmo signalų nereikėtų laikyti paprastu negalavimu.