Valstybės byla prieš „Icor“ juda į finišą: teisme prasidėjo lemtingos baigiamosios kalbos

Vilniaus apygardos teisme prasidėjo baigiamosios kalbos likusioje valstybės ieškinio dalyje koncernui „Icor“, jo akcininkams ir buvusiam Vilniaus merui. Ši proceso dalis tęsiama po to, kai ginčai su Prancūzijos energetikos grupe „Veolia“ buvo užbaigti taikos susitarimu.

Teismo atstovė Lina Nemeikaitė BNS informavo, kad byloje šiuo metu vyksta baigiamosios kalbos. Jos bus tęsiamos ir kituose posėdžiuose kitą savaitę, tačiau nutarties paskelbimo data kol kas nėra žinoma.

„Liteko“ sistemos duomenimis, numatyti dar trys šios bylos posėdžiai – lapkričio 16, 17 ir 19 dienomis.

Energetikos ministerija anksčiau skelbė, kad patikslinus ieškinio reikalavimus valstybė iš komunalinių paslaugų, pramonės ir energetikos, prekybos naftos produktais bei nekilnojamojo turto srityse veikiančio „Icor“, Andriaus Janukonio, Lino Samuolio ir buvusio Vilniaus mero bei Seimo nario Artūro Zuoko siekia prisiteisti daugiau nei 50 mln. eurų žalos atlyginimą.

Didžioji dalis ilgus metus trukusių teisminių ginčų dėl savivaldybių šilumos ūkio nuomos su „Veolia“ įmonėmis Lietuvoje iš esmės buvo užbaigta pernai liepą Vyriausybei ir „Veolia“ sudarius taikos sutartį.

Pagal šį susitarimą „Veolia“ atsisakė ieškinio Vašingtono arbitraže ir valstybei sumokėjo 35 mln. eurų žalos atlyginimą. Lietuva savo ruožtu atsiėmė su „Veolia“ susijusią bendro 240,7 mln. eurų vertės ieškinio dalį Lietuvos teisme.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai rugsėjį konstatavo, kad valstybės byla prieš „Veolia“ ir jos įmones, šalims pasiekus taikų susitarimą, buvo nutraukta pagrįstai. Tų pačių metų spalį Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras (ICSID) galutinai nutraukė Lietuvos ir „Veolia“ bylą Vašingtono arbitraže.

Šią bylą „Veolia“ pradėjo 2016 metais, reikalaudama iš Lietuvos 102 mln. eurų žalos atlyginimo už prancūzų investicijas į Vilniaus šilumos ūkį. Bendrovė tvirtino, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalę investicijų apsaugos sutartį, o investicijos nukentėjo dėl, jos vertinimu, nesąžiningo politikų ir reguliavimo institucijų elgesio.

Valstybės advokatai teigė, kad „Veolia“, veikdama per partnerius, buvo sukūrusi korupcijos finansavimo schemą, darė įtaką šalies institucijoms ir neteisėtai uždirbo iš vartotojams nustatytų šilumos kainų. Taip pat nurodyta, kad pasitelkus vietos partnerius jų ofšorinėms įmonėms užsienyje už neatliktus darbus ir paslaugas buvo pervesta apie 16 mln. eurų.

Lietuva siekė įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999–2003 metais neteisėtai įgijo šilumos ūkio nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių.