Hitlerio „Mein Kampf“ leidyba Lietuvoje kelia audrą: ministras ragina susilaikyti
Kultūros ministras Lukas Alsys abejoja leidyklos „Obuolys“ planais artimiausiu metu išleisti nacistinės Vokietijos diktatoriaus Adolfo Hitlerio knygą „Mein Kampf“ (liet. „Mano kova“).
Ministro teigimu, jei būtų klausiama jo asmeninės nuomonės, šiuo metu Lietuvoje tokios knygos leisti nereikėtų. Jis mano, kad nuo kontroversiškų leidinių vertėtų susilaikyti net ir tuomet, kai jie papildyti kritiniais komentarais.
Vis dėlto L. Alsys pabrėžė, kad knygai pasirodžius mokslo bendruomenė turėtų įvertinti kritinius komentarus ir greta pateiktas įžvalgas – ar jos atitinka dabartinį istorijos kontekstą bei šiandienį požiūrį į praeities įvykius.
Leidyklos „Obuolys“ leidybos projektų vadovė Daiva Latinienė BNS atsiųstame komentare nurodė, kad sprendimas leisti A. Hitlerio knygą buvo svarstomas ilgai. Anot jos, apsisprendimui įtakos turėjo tai, kad tekstą Lietuvoje jau galima laisvai rasti internete ir senuosiuose leidimuose, kuriuose nėra kritinių komentarų.
D. Latinienė akcentavo, kad bus leidžiama ne pati „Mein Kampf“, o jos kritinis leidimas. Jos teigimu, tai yra esminis skirtumas, nes knyga laikoma pirminiu istoriniu šaltiniu: joje dar iki A. Hitlerio atėjimo į valdžią išdėstytos idėjos vėliau virto karu, Holokaustu ir milijonų žmonių žudynėmis. Norint suvokti, kaip tai nutiko, anot leidyklos atstovės, nepakanka žinoti vien pasekmes.
Planuojama, kad 800 puslapių leidinyje bus daugiau nei 1,5 tūkst. išnašų, komentarų bei paaiškinimų. Juos parengė lenkų istorikas ir politologas Eugeniuszas Cezary Krolis (Eugeniušas Cezaris Krulis). Lietuviško leidimo įžangos autorius – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys, kuris taip pat prižiūrėjo vertimo istorinį tikslumą.
Pasak D. Latinienės, kritinis leidimas turėtų padėti suprasti nacistinės propagandos veikimo principus, atpažinti klaidingus ir manipuliatyvius teiginius. Ji nurodė, kad A. Hitlerio tekstas leidinyje niekur nebus pateikiamas be palydinčios medžiagos – išnašose bus tikrinami jo teiginiai, paneigiamas melas bei pseudomokslas ir paaiškinama, kas nutylima.
Gruodžio pabaigoje turinčios pasirodyti knygos tiražas sieks tūkstantį egzempliorių. Leidykla tikisi, kad ji bus aktuali istorikams, politologams, žurnalistams, mokytojams ir studentams.
Taip pat ketinama Lietuvoje surengti viešą leidinio pristatymą. Knyga dedikuojama nacistinio režimo aukų atminimui.
Pirmąjį „Mein Kampf“ tomą nacių diktatorius parašė Landsbergo kalėjime, kur atsidūrė po nesėkmingo 1923 metų Miuncheno pučo. Pirmasis tomas išleistas 1925 metais, antrasis – 1926-aisiais. Knygoje išsakytos idėjos vėliau tapo nacistinės Vokietijos politikos pagrindu: rasinė hierarchija ir antisemitizmas, demokratijos panaikinimas, vieno neklystančio vado principas, teritorinė ekspansija bei „gyvenamosios erdvės“ siekis Rytų Europoje.
L. Alsys teigė, kad kritinės įžvalgos yra svarbios istorijos mokslui, tačiau negalima pamiršti, jog tai yra nacistinio režimo knyga. Jis pažymėjo, kad tokie istorijos ir mokslo objektai reikalauja naujo, kritiško vertinimo, kaip Lietuvoje kritiškai vertinamos sovietmečiu išleistos knygos ir meno kūriniai.
Tuo metu Izraelio ambasada Lietuvoje ketvirtadienį paragino leidyklą ir visas suinteresuotas šalis persvarstyti sprendimą leisti A. Hitlerio knygą bei pademonstruoti istorinį jautrumą ir atsakomybę visuomenei.
Ambasada pripažino akademinių bei istorinių tyrimų reikšmę, tačiau pabrėžė skirtumą tarp kontroliuojamo mokslinio tyrinėjimo ir komercinio neapykantą kurstančio manifesto platinimo knygynuose. Jos teigimu, Lietuvos žydams, iki šiol jaučiantiems gilias Holokausto pasekmes, ši knyga nėra tik teorinis istorinis artefaktas, bet išskirtinis genocidinės neapykantos simbolis.
Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnyje numatyta, kad nacistinės simbolikos demonstravimas ar platinimas yra draudžiamas. Už tai gali grėsti iki 700 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams – iki 1,2 tūkst. eurų.
Tačiau Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyrius BNS nurodė, kad įstatyme įtvirtinta išimtis. Atsakomybė už nacistinių simbolių platinimą netaikoma, kai tai daroma muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais.
Vadinasi, ši išimtis taikoma ir A. Hitlerio knygai.
