Šimkus siūlo kirsti per lengvatas: valstybė dėl jų praranda šimtus milijonų

Valdantiesiems ieškant būdų sumažinti 2027 metų fiskalinį deficitą, viršijantį Mastrichto kriterijų, ir papildyti biudžetą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ragina atsisakyti ekonomiškai nepagrįstų lengvatų.

Penktadienio vakarą LRT laidoje „Dienos tema“ jis kaip pavyzdį nurodė mažoms įmonėms taikomą lengvatinį pelno mokesčio tarifą. Pasak G. Šimkaus, ši priemonė buvo įvesta siekiant padėti smulkioms įmonėms augti, tačiau rezultatas esą priešingas – dalis jų lieka ties lengvatos riba ir nesiplečia, nes joms naudingiau išsaugoti palankesnį tarifą.

Lengvata gali kainuoti daugiau nei 100 mln. eurų

Lietuvos banko vadovo teigimu, mažoms įmonėms skirta pelno mokesčio lengvata valstybei per metus atsieina apie 100 mln. eurų ar net daugiau.

Jo vertinimu, reikėtų iš naujo įvertinti visas mokesčių lengvatas. Kai kurias jų G. Šimkus pavadino gero gyvenimo lengvatomis.

Tarp tokių pavyzdžių jis minėjo kraftiniam alui ir vynui taikomą akcizo lengvatą. Anot jo, buvo laikotarpis, kai tokia parama galėjo būti reikalinga, tačiau dabartinių valstybės poreikių akivaizdoje kyla klausimas, ar ji vis dar būtina.

G. Šimkaus nuomone, peržiūrėti būtų galima ir gyventojų pajamų mokesčio lengvatas darbdavių bei giminaičių dovanoms, taip pat loterijų laimėjimams. Dėl šių lengvatų valstybės biudžetas, jo teigimu, netenka 120–130 mln. eurų.

Lietuvos banko vadovas pabrėžė, kad planuojant biudžetą pirmiausia būtina aiškiai įvertinti pajamas, nustatyti, kur jų būtų galima surinkti daugiau, o tik tuomet numatyti išlaidas.