Kraujas atsikosėjus tapo lemtingu signalu: Krizento plaučiuose aptiktas 12 cm darinys

Plaučių vėžio žinomumo mėnesį, lapkritį, į eilinį imunoterapijos seansą atvykęs Krizentas Eitmantas iš Kelmės pasakojo savo ligos istoriją. Vyrą lydi žmona, kuri pokalbio metu papildo kai kurias detales. Pacientas prisimena, kad pradėjus chemoterapiją ir spindulinį gydymą jo savijauta pagerėjo taip greitai, jog jau trečią dieną jautėsi galįs žaisti futbolą.

VU ligoninės Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė teigia, kad pacientas gydymą pakelia labai gerai, o liga pasiekė ilgalaikio stabilizavimo būseną.

Nuo pirmųjų simptomų iki diagnozės – ilgas kelias

Krizentas Eitmantas pasakojo, kad pirmuosius nerimą keliančius požymius pastebėjo 2020 metais, tinkuodamas trobą. Atsikosėjęs jis išvydo kraują ir suprato, kad situacija nėra gera. Netrukus pradėjo skaudėti šoną, todėl žmona užregistravo jį pas šeimos gydytoją.

Iš pradžių gydytojas skyrė vaistų, skausmas praėjo, tačiau maždaug po mėnesio atsinaujino. Tuomet vyras buvo nusiųstas į ligoninę, kur atlikus rentgeno tyrimą nustatytas tarpšonkaulinio nervo uždegimas.

Vėliau šeimos gydytojas išrašė siuntimą pulmonologo konsultacijai, bet dėl COVID-19 pandemijos laukimas gerokai užsitęsė. Kai galiausiai atlikus rentgeno nuotrauką pacientas pateko pas specialistą, buvo užduotas klausimas, kodėl jis neatvyko anksčiau. Tuo metu darinys jau buvo pasiekęs 12 cm dydį.

Iš pradžių Krizentas Eitmantas konsultavosi Klaipėdoje, o patekęs į Nacionalinį vėžio centrą jautėsi labai prastai – kartais nutirpdavo pusė kūno. Pailsėjus būklė pamažu pagerėdavo. Per mėnesį jam atlikti reikalingi tyrimai, o atsigulus į NVC 8 aukšto skyrių nedelsiant skirtas chemospindulinis gydymas.

Pacientas 20 dienų ligoninėje gavo chemospindulinį gydymą, vėliau jam skirti keturi chemoterapijos kursai. Po to vyras buvo stebimas, tačiau po metų, 2021-aisiais, nustatytas ligos progresavimas. Gydymas tuomet buvo atnaujintas ir kartu paskirtas naujas imunoterapinis vaistas.

Pasak Krizento Eitmanto, gulėti ligoninėje jam nebuvo sunku, jis nejautė ir blogos savijautos. Dabar jis atvyksta imunoterapijai, o po atliktos kompiuterinės tomografijos gydytoja patvirtino, kad liga išlieka stabili.

Gydymo metu vyrui taip pat diagnozuota prostatos karcinoma. Ji aptikta ankstyvoje stadijoje, todėl skirtas spindulinis gydymas, o pacientą toliau stebi radioterapeutas.

Krizentas Eitmantas dėkoja gydytojai Vaidai Gedvilaitei, taip pat gydytojui radioterapeutui Justinui Jonušui. Jis pabrėžia esąs patenkintas NVC gaunamu gydymu ir darbuotojų bendravimu – anot paciento, čia jis nesusiduria su paniurusiais ar nekalbiais žmonėmis, o registratūros darbuotojos visada šypsosi.

Plaučių vėžio diagnostiką apsunkina vėlyvas kreipimasis

Gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė atkreipia dėmesį, kad vėlyva plaučių vėžio diagnostika tebėra viena svarbiausių problemų. Jos vertinimu, būtina sutrumpinti laiką nuo pirmųjų simptomų iki specialisto konsultacijos ir galutinės diagnozės.

Tam reikalingi aiškūs šeimos gydytojų siuntimo algoritmai, spartesnė prieiga prie krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos bei prioritetinis pacientų, kuriems įtariamas plaučių vėžys, ištyrimas.

Pasak specialistės, Lietuvai būtina Nacionalinė plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, pagrįsta mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterine tomografija. Ji būtų skirta didelės rizikos žmonėms – ilgą laiką rūkantiems arba anksčiau rūkiusiems asmenims. Idealiu atveju būtų tiriami visi vyresni nei 60 metų žmonės.

Tokia programa padėtų aptikti daugiau ankstyvų navikų stadijų, kai dar galima taikyti radikalų gydymą ir siekti pasveikimo. Gydytoja pabrėžia, kad patikra turėtų būti derinama su pagalba metantiems rūkyti, o nustačius įtartinų pakitimų pacientams reikėtų užtikrinti aiškią ir greitą ištyrimo sistemą.

Gydymas vis labiau pritaikomas konkrečiam pacientui

Šiandien plaučių vėžio gydymas tampa vis labiau personalizuotas. Gydymo pasirinkimą lemia ne tik ligos stadija bei histologinis naviko tipas, bet ir molekulinės genetinės naviko savybės bei PD-L1 raiška.

Nustačius nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį, svarbu atlikti išsamius molekulinius tyrimus, įskaitant naujos kartos sekoskaitą. Tiriamos EGFR, ALK, ROS1, BRAF, KRAS, MET, RET, NTRK genų mutacijos ir kiti gydymui reikšmingi pokyčiai. Tokia diagnostika leidžia parinkti taikinių terapiją, kuri daugeliui pacientų gali reikšmingai pagerinti gydymo rezultatus bei gyvenimo kokybę.

Plaučių vėžys gydomas chirurginiu būdu, chemoterapija, radioterapija, imunoterapija ir taikinių terapija. Vis dažniau taikomi šių metodų deriniai, taip pat gydymas prieš operaciją ir po jos. Pasaulyje sparčiai kuriamos naujos kartos priemonės, tarp jų – bispecifiniai antikūnai bei antikūnų ir vaistų junginiai.

Dalis tokių naujovių jau pasiekia Europos pacientus, tačiau jų prieinamumas Lietuvoje priklauso nuo registracijos ir kompensavimo. Lietuvoje plečiamos personalizuotos diagnostikos galimybės: nuo 2025 m. kompensuojami naviko DNR sekoskaitos tyrimai, o nuo 2026 m. bus kompensuojami ir RNR sekoskaitos tyrimai.

Vis dėlto gydytoja pažymi, kad net nustačius konkrečius molekulinius pokyčius ne visiems pacientams galima pasiūlyti atitinkamą taikinių terapiją. Kai kurioms retoms mutacijoms ar genų persitvarkymams pasaulyje jau yra patvirtinta inovatyvių vaistų, tačiau Lietuvoje jų prieinamumas tebėra ribotas dėl registracijos, kompensavimo ar kitų priežasčių.

Specialistės teigimu, svarbu ne tik atlikti visapusiškus molekulinius tyrimus, bet ir sudaryti galimybę pacientams gauti gydymą, parinktą pagal jų naviko genetines savybes.

Pacientų galimybę daugelį metų gyventi sergant plaučių vėžiu ir išlaikyti gerą gyvenimo kokybę lemia ne vien inovatyvūs vaistai. Reikšminga laiku nustatyta diagnozė, anksti pradėtas tinkamas gydymas, išsami molekulinė diagnostika, nuolatinis gydymo veiksmingumo vertinimas, savalaikis gydymo keitimas ligai progresuojant, šalutinių reiškinių valdymas bei daugiadalykės specialistų komandos darbas.

Taikinių terapija skiriama tuomet, kai molekuliniai genetiniai tyrimai nustato konkrečius naviko pokyčius, kuriems yra veiksmingų tikslinių vaistų, pavyzdžiui, EGFR, ALK, ROS1, BRAF, MET ar RET pokyčius. Tačiau net aptikus retesnę mutaciją tokio gydymo ne visada galima pasiūlyti, nes šiuo metu kompensuojama tik nedidelė dalis vaistų.

Jeigu gydymui tinkamų genetinių pokyčių neaptinkama, sprendimas priimamas įvertinus naviko histologinį tipą, PD-L1 raišką, ligos stadiją bei paciento būklę. Tuomet gali būti skiriama imunoterapija, chemoterapija arba šių būdų deriniai.

Inovatyvus plaučių vėžio gydymas vis dar nėra prieinamas kiekvienam pacientui. Nors kompensuojamųjų vaistų sąrašas Lietuvoje plečiamas, dalis Europoje registruotų taikinių terapijos vaistų nėra kompensuojami arba prieinami tik esant griežtoms indikacijoms. Ypač ribotos galimybės gydyti pacientus, kuriems nustatomos retos genetinės mutacijos.

Krūtinės chirurgijoje – mikroinvazinių operacijų era

VU ligoninės Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro gydytojas krūtinės chirurgas dr. Renatas Aškinis teigia, kad chirurginės intervencijos gydant plaučių vėžį šiuo metu taikomos šiek tiek rečiau, tačiau keičiasi pats operacijų pobūdis.

Tradicinę atvirąją chirurgiją vis dažniau keičia vaizdais kontroliuojamos, robotizuotos ir mažesnės apimties operacijos. Pasak gydytojo, krūtinės chirurgijoje vyksta didelė transformacija – prasidėjo mikroinvazinės chirurgijos laikotarpis.

Keičiasi ne tik operacijos atlikimo būdas, bet ir jos apimtis. Kai kuriems pacientams galima pašalinti vien tą anatominį segmentą, kuriame yra navikas, išsaugant likusį plaučio skilties audinį. Tai leidžia išlaikyti daugiau funkcionuojančio plaučių audinio, sumažinti plaučio funkcijos praradimą ir palikti daugiau galimybių būsimam gydymui.

Tausojanti plaučių chirurgija pacientui reiškia mažesnę operacinę traumą, mažiau skausmo ir greitesnį atsigavimą. Gydytojams bei ligoninėms ji suteikia galimybę atlikti tikslesnes operacijas, sumažinti komplikacijų skaičių ir geriau valdyti lovų užimtumą. Valstybei tai gali padėti veiksmingiau naudoti PSDF lėšas bei mažinti netiesioginius visuomenės ir ekonomikos nuostolius.

Vis dėlto dr. Renatas Aškinis pabrėžia, kad viena didžiausių sėkmingo plaučių vėžio gydymo kliūčių yra per vėlai nustatoma liga. Net ir turint pažangią mikroinvazinę chirurgiją bei patyrusius chirurgus, galimybės operuoti smarkiai sumažėja, jei navikas diagnozuojamas pažengusioje stadijoje.

Gydytojas taip pat kelia klausimą dėl jaunosios kartos, kuri pirmąsias cigaretes išbando būdama 10–12 metų. Jo vertinimu, tikėtina, kad dalis šiandieninių vaikų po 20–30 metų taps pulmonologų, onkologų ar krūtinės chirurgų pacientais. Tačiau tai nereiškia, kad visi jie sirgs plaučių vėžiu, nes nikotino ir tabako gaminių poveikis yra kur kas platesnis.