Sukčių žinutės atrodo vis tikresnės: vienas neapgalvotas paspaudimas gali brangiai kainuoti

Pranešimai apie neva sandėlyje sulaikytą siuntą, raginimai apmokėti parkavimą ar viliojantys pasiūlymai uždirbti investuojant pasiekia daugybę Lietuvos gyventojų. Nepaisant nuolatinių įspėjimų, žmonės vis dar spaudžia atsiųstas nuorodas ir dėl to netenka pinigų.

Apie sukčių taikomas schemas, riziką paspaudus įtartiną nuorodą, veiksmus jau ją atidarius ir dirbtinio intelekto vaidmenį „Žinių radijo“ laidoje „Pergudrauti sukčių“ kalbėjo kibernetinio saugumo bendrovės „Surfshark“ vyresnysis produkto vadovas Dominykas Šimkus bei Lietuvos policijos Visuomenės informavimo skyriaus vadovas Ramūnas Matonis.

Skuba ir emocijos – pagrindiniai sukčių ginklai

D. Šimkaus teigimu, per pastaruosius metus sukčių siunčiamų SMS žinučių kiekis Lietuvoje išaugo keturis kartus. Nusikaltėliai siekia, kad gavėjas sureaguotų nedelsdamas, neįvertinęs situacijos ir galimų pasekmių.

Ekspertas pažymėjo, kad sukčiai pirmiausia mėgina paveikti žmogaus emocijas ir dėmesį, kad šis skubotai atliktų vieną ar kitą veiksmą. Toks neapgalvotas paspaudimas gali turėti labai rimtų padarinių.

Prie šios problemos reikšmingai prisidėjo dirbtinis intelektas. Anksčiau apgaulingas žinutes dažnai išduodavo gramatinės klaidos, netikslumai ar kiti akivaizdūs požymiai. Dabar sukčiai, naudodami dirbtinį intelektą, gali parengti beveik nepriekaištingą tekstą be kalbos klaidų.

Be to, jie stebi, kaip pranešimus formuluoja oficialios institucijos, bankai, policija ar Valstybinė mokesčių inspekcija, ir mėgina tai atkartoti. Dirbtinis intelektas taip pat padeda kurti įtikinamai atrodančias netikras interneto svetaines, kurios vizualiai gali beveik nesiskirti nuo tikrų institucijų puslapių.

Kas laukia atidarius apgaulingą nuorodą?

Paspaudęs sukčių atsiųstą nuorodą žmogus dažniausiai nukreipiamas į nusikaltėlių sukurtą svetainę. Ji gali atrodyti kaip tikras institucijos puslapis ir kelti pasitikėjimą.

Tokiuose puslapiuose paprastai prašoma įvesti asmens duomenis. Iš pradžių gali būti prašoma nurodyti vardą, pavardę ar asmens kodą, o vėliau – banko kortelės informaciją, slaptažodžius arba elektroninio pašto duomenis.

Pasak D. Šimkaus, sukčiai ne visuomet iškart prašo pinigų. Kartais jie pirmiausia surenka tam tikrą informaciją, o kitą atakos etapą vykdo vėliau. Kitais atvejais auka iš karto spaudžiama skubiai atlikti pavedimą ar priimti kitą finansinį sprendimą.

Vien paspaudimas nebūtinai užkrečia įrenginį

D. Šimkus nurodė, kad vien tik atidarius nuorodą telefonas nebūtinai bus užkrėstas. Vis dėlto saugiausia tokių nuorodų apskritai nespausti – prieš imantis veiksmų būtina įvertinti gautą žinutę.

Didžiausia grėsmė kyla tada, kai žmogus apgaulingame puslapyje pradeda vesti savo duomenis arba atsisiunčia sukčių siūlomą programėlę į telefoną ar kompiuterį.

Jeigu duomenys jau pateikti, reikia kuo skubiau kreiptis į banką ar kitą susijusią instituciją ir imtis apsaugos veiksmų. Įdiegus neaiškią programėlę, įrenginį būtina nedelsiant atjungti nuo interneto, pakeisti slaptažodžius ir kreiptis pagalbos į atitinkamas institucijas.

Tokios programėlės dažniausiai skirtos perimti prieigą prie įrenginio ir jame saugomų duomenų. Ekspertas rekomenduoja programėlę ištrinti arba bent iš karto atjungti telefoną ar kompiuterį nuo ryšio, o svarbiausius slaptažodžius pakeisti naudojantis saugiu įrenginiu.

Daugiausia pinigų žmonės praranda dėl investicinių apgavysčių

R. Matonio teigimu, finansiškai didžiausius nuostolius ir toliau lemia investicinis sukčiavimas. Per kelis mėnesius ar pusmetį gyventojai nusikaltėliams kartais perveda dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.

Tokiais atvejais atgauti pinigus yra kur kas sunkiau nei tuomet, kai žmogus greitai supranta tapęs apgaulės auka ir dar spėja kreiptis į banką.

Šiuo metu dažniausios išlieka investicinės apgavystės ir sukčiavimas SMS žinutėmis. Greta SMS ir elektroninių laiškų daugėja netikrų naujienų portalų kopijų, kuriomis taip pat siekiama suklaidinti vartotojus.

Įprastų sukčių skambučių sumažėjo, tačiau jie neretai tampa antruoju etapu po to, kai žmogus jau paspaudė gautą nuorodą. Policijos atstovas pabrėžė, kad atpažinti šiuolaikines apgavystes darosi vis sunkiau: anksčiau jas dažnai išduodavo klaidos, netinkami logotipai ar prasta vizualika, o dirbtinio intelekto kuriamas turinys tampa vis profesionalesnis.

Asmeniniai duomenys gali būti nutekinti ir parduodami

Pasak R. Matonio, nusikaltėliai dalį asmeninės informacijos gali gauti iš anksčiau nutekintų įvairių įstaigų ar bendrovių duomenų bazių. Duomenys taip pat pardavinėjami vadinamajame juodajame internete.

Vis dėlto didžioji dalis sukčiavimo atvejų vis dar yra bendro pobūdžio, o ne individualiai pritaikyti konkrečiam žmogui. Dažnai pakanka, kad asmuo skubėdamas neįvertintų pranešimo, paspaustų nuorodą ir netrukus taptų auka.

Net vardu ir pavarde dalintis reikia atsargiai

D. Šimkus ragina atsakingai vertinti bet kokią informaciją, kurią ketinama pateikti internete. Jo teigimu, prieš dalijantis duomenimis verta pagalvoti, ar jie iš tiesų būtini.

Ekspertas patvirtino, kad jautria informacija gali būti laikomi net vardas ir pavardė, todėl jų nereikėtų atskleisti neapdairiai.

R. Matonis pridūrė, kad gyventojai neretai patys įvairioms internetinėms parduotuvėms, rezervacijų sistemoms ar paslaugų teikėjams perduoda daug duomenų – pavyzdžiui, nusiunčia asmens dokumento ar banko kortelės nuotrauką. Apie tai dažnai prisimenama tik jau nukentėjus ir kreipiantis pagalbos.

Gali apsaugoti ir technologijos

Kritinis mąstymas išlieka vienu svarbiausių būdų apsisaugoti nuo apgavikų, tačiau D. Šimkus atkreipė dėmesį ir į technologinius kibernetinio saugumo sprendimus.

Yra įrankių, leidžiančių naudoti alternatyvius elektroninio pašto adresus, telefono numerius ar net virtualias tapatybes. Tam žmogui nereikia kurti papildomų pašto dėžučių ar įsigyti kelių telefono numerių – tokias galimybes suteikia tam skirtos technologijos.

Taip pat kuriamos sistemos, kurios gali automatiškai atpažinti įtartinas SMS žinutes ar skambučius ir iš anksto perspėti vartotoją apie galimą sukčiavimą. Kai kurie sprendimai gali net paslėpti ar užblokuoti apgaulingus pranešimus, kad jie apskritai nepasiektų gavėjo.

Dvi taisyklės, kurios gali padėti išvengti apgaulės

R. Matonis išskyrė dvi pagrindines taisykles, galinčias apsaugoti nuo didžiosios dalies sukčiavimo atvejų.

Pirmoji – nespausti institucijų tariamai atsiųstų nuorodų. Gavus tokį pranešimą, institucijos interneto adresą reikėtų į naršyklę įvesti savarankiškai ir informaciją tikrinti oficialiame puslapyje.

Antroji taisyklė – nesivelti į pokalbius su nepažįstamais skambintojais, kalbančiais rusų kalba. Policijos atstovo teigimu, vengiant tokių pokalbių ir nespaudžiant atsiųstų nuorodų, šiuo metu gerokai padidėja tikimybė netapti sukčių auka.

Nors tarptautinės teisėsaugos operacijos prisideda prie sukčiavimo masto mažinimo, nusikaltėliai nuolat prisitaiko ir ieško naujų būdų pasiekti potencialias aukas. Todėl svarbiausia išlieka budrumas, kritinis mąstymas ir atsisakymas skubėti vien dėl to, kad to reikalauja žinutė ar nepažįstamas skambintojas.

Visą pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „Pergudrauti sukčių“ galite klausyti čia: