Buktos miške aptikti paslaptingi gyventojai: jie nėra nei grybai, nei augalai

Marijampolėje gamtos fotografė Aušra Žilinskienė Buktos miške užfiksavo neįprastus jo gyventojus – gleivūnus. Nors jie neretai palaikomi grybais ar augalais, iš tikrųjų šiems organizmams nepriskiriami nei vieni, nei kiti.

Miške ieško ne uogų ir ne grybų

Aušra Žilinskienė į mišką dažniausiai vyksta ne rinkti uogų ar grybų, o fotografuoti gamtos. Šįkart ji atskleidė mistišką Buktos miško gleivūnų pasaulį – retai pastebimų, tačiau įspūdingų organizmų.

Ilgą laiką mikologai gleivūnus laikė grybais, tačiau šios nuostatos vėliau buvo atsisakyta. Gleivūnai yra pirmuonys, vienaląsčiai organizmai, savo išvaizda primenantys amebas.

Paprastai jie būna labai maži, maždaug degtuko galvutės dydžio, nors pasitaiko ir didesnių. Lipnūs gleivūnai prisideda prie dirvožemio formavimosi, o jais minta įvairūs organizmai.

Skaičiuojama apie 180 rūšių

Gamtininkas Deividas Makavičius anksčiau tv3.lt pasakojo, kad gleivūnai nėra grybai – nuo jų skiriasi sandara, spalvomis ir formomis. Senesnėse knygose apie grybus dar galima rasti informacijos, esą šie organizmai priklauso grybams, tačiau dabar tai nebelaikoma teisinga.

Anot specialisto, Lietuvoje šiuo metu skaičiuojama apie 180 skirtingų gleivainių rūšių. Jos išsiskiria nevienoda forma ir spalva.

Deividas Makavičius teigė, kad žmogui gleivūnai praktinės naudos neteikia. Jų nerekomenduojama valgyti ar kitaip apdoroti – šiais unikaliais mikroorganizmais patariama tiesiog pasigrožėti ir stebėti, kaip jie keičia spalvą.

Gali net pakeisti vietą

Dar viena išskirtinė gleivūnų savybė – jie gali pajudėti ir šiek tiek pakeisti savo buvimo vietą. Tiesa, šie judesiai nėra dideli ir žmonėms juos pastebėti gali būti sunku.

Gleivainiai minta grybų sporomis bei bakterijomis, todėl gali nežymiai persikelti iš vienos vietos į kitą.

Pasak gamtininko, tokie radiniai paskatina žmones labiau domėtis gamta ir primena, kad įdomių atradimų galima aptikti ne tik egzotiškuose kraštuose, bet ir Lietuvoje.