Vėžys gali progresuoti be jokių ženklų: kodėl vyrams delsti tikrintis itin pavojinga

Prostatos vėžys yra dažniausiai Lietuvoje vyrams diagnozuojama onkologinė liga – kasmet nustatoma maždaug 3 tūkst. naujų atvejų. Rugsėjo 15-ąją, Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną, Kauno klinikų specialistai ragina vyrus profilaktiškai rūpintis sveikata net tada, kai jie nejaučia jokių negalavimų.

Ankstyvose stadijose prostatos vėžys dažnai nepasireiškia simptomais. Kauno klinikų Urologijos klinikos Onkourologijos sektoriaus vadovas doc. Stasys Auškalnis atkreipia dėmesį, kad žmogus gali jaustis visiškai sveikas, nors liga jau vystosi. Simptomams atsiradus, vėžys gali būti pažengęs, todėl jų nebuvimas neturėtų tapti priežastimi atsisakyti profilaktinio ištyrimo.

Lietuvoje vykdoma priešinės liaukos, arba prostatos, vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, tačiau dalis vyrų vis dar nesitikrina profilaktiškai. Kauno klinikose per metus konsultuojama iki 700 pacientų, kuriems prostatos vėžys nustatomas pirmą kartą.

Įtarus šią ligą, atliekamas kraujo tyrimas prostatos specifinio antigeno, arba PSA, kiekiui nustatyti. Taip pat vertinamas paciento amžius, šeimos ligų istorija bei kiti rizikos veiksniai. Jei reikia, atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas, padedantis aptikti įtartinus prostatos pakitimus. Diagnozė patvirtinama biopsija – paėmus nedidelį prostatos audinio mėginį.

Kauno klinikose taikomos šiuolaikinės technologijos, kurios leidžia tiksliai nustatyti pakitusias prostatos vietas ir paimti iš jų mėginius. Čia taip pat atliekami labai tikslūs tyrimai, padedantys įvertinti, ar vėžys išplito į kitas kūno vietas, ar liga atsinaujino. Tai suteikia galimybę tiksliau nustatyti ligos apimtį ir pasirinkti tinkamiausią gydymą.

Pasak doc. S. Auškalnio, visiems pacientams netaikomas vienodas gydymas. Sprendžiant dėl jo, atsižvelgiama į vėžio stadiją ir agresyvumą, žmogaus amžių, bendrą sveikatos būklę, jo lūkesčius bei gyvenimo prioritetus.

Skubus gydymas reikalingas ne visais atvejais

Jeigu prostatos vėžys yra mažos rizikos ir progresuoja lėtai, gydymo iš karto gali neprireikti. Tokiais atvejais pacientas aktyviai stebimas, reguliariai tikrinamas, o gydymas pradedamas tik nustačius ligos progresavimą.

Kauno klinikose atliekamos atviros bei mažiau invazinės laparoskopinės radikalios prostatektomijos, kurių metu pašalinama prostata. Taip pat čia pradedamos taikyti robotu asistuojamos operacijos.

Chirurginiu gydymu siekiama ne vien pašalinti naviką. Kai įmanoma, stengiamasi išsaugoti šlapimo sulaikymo ir lytinę funkcijas, kad pacientas galėtų greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą.

Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė radioterapeutė doc. Erika Korobeinikova pažymi, kad vis dar gajus įsitikinimas, esą operacija yra pagrindinis prostatos vėžio gydymo būdas, o spindulinė terapija taikoma tik tuomet, kai operuoti jau negalima.

Gydytoja pabrėžia, kad tai nėra tiesa: kai liga nėra išplitusi už prostatos ribų, tiek operacija, tiek spindulinis gydymas gali būti lygiaverčiai būdai, kuriais siekiama visiškai išgydyti pacientą.

Kauno klinikose naudojami keli šiuolaikiniai spindulinio gydymo metodai. Naujos technologijos leidžia labai tiksliai nukreipti spindulius į gydomą vietą ir kuo labiau apsaugoti greta esančius sveikus organus. Viena jų – aparatas, sujungiantis magnetinio rezonanso ir spindulinio gydymo įrangą. Jis leidžia procedūros metu matyti prostatą bei aplinkinius organus ir gydymą pritaikyti prie jų padėties.

Trumpėja ir spindulinio gydymo laikas. Anksčiau jis dažnai tęsdavosi beveik du mėnesius, o dabar gydymas yra gerokai trumpesnis – daliai pacientų gali pakakti tik kelių procedūrų.

Doc. E. Korobeinikova aiškina, kad spindulinio gydymo procedūra yra neskausminga: pacientas nejaučia spinduliuotės, o aparatas jo neliečia. Po procedūros žmogus netampa radioaktyvus ir nekelia pavojaus aplinkiniams. Dažniausiai gydymo metu hospitalizacija nereikalinga, todėl daugelis pacientų gali tęsti kasdienę veiklą.

Kiekvieno prostatos vėžiu sergančio žmogaus gydymo planas Kauno klinikose aptariamas įvairių sričių specialistų komandoje. Urologai, onkologai chemoterapeutai, onkologai radioterapeutai, radiologai, patologai ir kiti specialistai kartu įvertina gydymo galimybes bei parenka konkrečiam pacientui tinkamiausią sprendimą. Kai galima rinktis iš kelių lygiaverčių metodų, sprendimas priimamas drauge su pacientu, aptarus naudą, galimą šalutinį poveikį ir gyvenimo kokybę po gydymo.

Doc. S. Auškalnis ragina nebijoti nei profilaktinio patikrinimo, nei galimos diagnozės. Anksčiau aptikus ligą, gydytojai turi daugiau galimybių parinkti tinkamiausią gydymą ir padėti išsaugoti visavertį bei kokybišką gyvenimą.