Sekmadienis, 2026.11.22
●Vilnius --° Vardadieniai: kraunama…

Adamkaus šimtmetis sujaudino salę: bičiulė atskleidė išsipildžiusį jo gyvenimo norą

Antradienio vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre surengtas Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečio minėjimas virto ne vien oficialia ceremonija, bet ir itin jausmingu susitikimu. Į renginį atvykusi Amerikos lietuvė, visuomenininkė ir operos solistė Birutė Vizgirdienė teigė, kad vakaras paliko ypač šiltus prisiminimus, o daugelis svečių neslėpė ašarų.

Šventėje netrūko pasipuošusių viešnių ir kostiumuotų svečių, tačiau svarbiausias vakaro žmogus buvo V. Adamkus – jo vardas nuolat skambėjo susirinkusiųjų pokalbiuose.

Giedant „Ilgiausių metų“ susijaudino daugybė žmonių

B. Vizgirdienė pasakojo, kad per šventę buvo ne viena akimirka, stipriai palietusi jos širdį. Ypač jai įsiminė tai, kad Prezidentas į renginį atėjo savo jėgomis, nors, kaip ji žino, jam tai nėra lengva.

Pasak pašnekovės, itin jaudinantis buvo momentas, kai visi atsistoję V. Adamkui sugiedojo „Ilgiausių metų“. Jos vertinimu, galėjo verkti maždaug kas penktas salėje buvęs žmogus, tarp jų – ir ji pati.

Ji svarstė, kad retai tenka sutikti žmogų, kuriam žmonės jaustų tiek daug nuoširdžios meilės ir pagarbos. B. Vizgirdienės manymu, sulaukęs 100 metų V. Adamkus kartu turėjo galimybę savo akimis pamatyti, kaip stipriai jį vertina Lietuvos žmonės.

Išeivijoje gyvavo viltis apie laisvą Lietuvą

Operos solistę sujaudino ir Prezidento kalba, kurioje jis prisiminė Lietuvą, laisvę bei savo gyvenimo kelią. Klausydamasi V. Adamkaus, ji mintimis grįžo prie savų išgyvenimų.

B. Vizgirdienė prisiminė 1972 metus, kai ji, kaip ir V. Adamkus, lankėsi Lietuvoje, nors atvyko skirtingais mėnesiais. Tuo metu aplink daugiausia buvo girdėti rusų kalba, todėl kiekvienas lietuviškumo ženklas turėjo ypatingą reikšmę.

Ji pasakojo apie viešnagę Neringoje, kai po dienos, praleistos nuolat girdint rusų kalbą, pro viešbučio langą išgirdo du gerokai išgėrusius vyrus, dainuojančius lietuvių liaudies dainą. Ji su kompanija atidarė langą ir paprašė jų dainuoti toliau.

Anot B. Vizgirdienės, ši istorija atspindi išeivijos lietuvių būseną. Ji teigė, kad gyvenantieji svetur, o ypač V. Adamkus, visuomet nešiojosi viltį, jog Lietuva kada nors bus laisva.

Pašnekovės įsitikinimu, V. Adamkus šios vilties turėjo dar daugiau nei kiti, o jo noras išsipildė. Ji pabrėžė, kad Prezidentas visą gyvenimą nuoširdžiai mylėjo Lietuvą ir pasiekė tai, ko troško ne tik kaip valstybės vadovas, bet ir kaip žmogus – Lietuva tapo žinoma pasaulyje.

„Amerikonas“ kirpykloje ir prisitaikymas prie pasikeitusios šalies

Kalbėdama apie pirmuosius V. Adamkaus žingsnius Lietuvos politikoje, B. Vizgirdienė prisiminė vieną nugirstą pokalbį kirpykloje. Kai V. Adamkus pirmą kartą kandidatavo į Prezidentus, daliai žmonių buvo sunku įsivaizduoti, kaip seksis ilgus metus išeivijoje praleidusiam žmogui.

Ji prisiminė, kaip dvi vyresnio amžiaus moterys svarstė, ką parodys tas „amerikonas“. Tuo metu ji nieko nesakė, tačiau dabar, pasak pašnekovės, būtų įdomu išgirsti, ką tos moterys manytų šiandien. B. Vizgirdienei iki šiol įsiminė būtent žodis „amerikonas“, o ne „amerikietis“.

Ji pripažino, kad tiek jai pačiai, tiek V. Adamkui reikėjo iš naujo susipažinti su pasikeitusia Lietuva, perprasti kitokią kultūrą ir žmones. Vis dėlto Prezidentui padėjo kantrybė, pagarba aplinkiniams ir nuoširdus rūpestis valstybe.

B. Vizgirdienė pasakojo, kad dažnai susitikdami jie aptardavo, kaip reikėjo priprasti prie tuomet kitokios kultūros. Jos teigimu, V. Adamkus išmoko įsiklausyti į žmones, todėl ir pelnė jų meilę, kaip ir ponia Alma Adamkienė.

Pašnekovė V. Adamkų pavadino žmonių žmogumi ir žmonių Prezidentu. Jos manymu, jis išskirtinis tuo, kad išlaikė paprastumą ir gerbia kiekvieną žmogų. Ji taip pat pabrėžė, jog Prezidentas kantriai išklausydavo visus ir skyrė daug dėmesio žmonėms.

Apie V. Adamkaus ilgaamžiškumo paslaptį B. Vizgirdienė teigė nežinanti konkretaus atsakymo, tačiau mano, kad tam reikšmės turi geri genai ir sąžiningai nugyventas gyvenimas. Ji apibūdino Prezidentą kaip teisingą žmogų, kuris nieko neteisė.

Prezidentas šio gimtadienio laukė seniai

B. Vizgirdienė sakė, kad V. Adamkui tapus Prezidentu dėl didelio užimtumo bendrauti jiems teko mažiau. Vis dėlto ji prisiminė ilgametę tradiciją: Valdas ir Alma Adamkai per jos gimtadienį visuomet pirmieji paskambindavo ir pasveikindavo ją 9 valandą ryto.

Šiemet ji tris dienas iš eilės, dar iki jubiliejaus, mėgino tuo pačiu metu telefonu pasveikinti Prezidentą, tačiau to padaryti nepavyko. Prezidento referentė Božena Bagonaitienė jai paaiškino, kad V. Adamkui neleidžiama per daug kalbėti, nes jis labai pavargsta.

B. Vizgirdienė tikisi po visų švenčių jam paskambinti ir pasikalbėti apie minėjimo vakarą. Ji taip pat atskleidė, kad V. Adamkus šio gimtadienio laukė jau seniai, todėl jai buvo palengvėjimas pamatyti, kad į šventę jis atėjo savo jėgomis.

Linkėjimas – sveikatos ir galimybės matyti Lietuvą augant

Nors asmeninis jųdviejų pokalbis dar tik laukia, B. Vizgirdienė pasidalijo savo palinkėjimu 100-metį švenčiančiam Prezidentui. Ji sakė pati suprantanti, kad svarbiausias turtas yra sveikata, nes be jos pasiekti ką nors labai sunku.

Ji V. Adamkui linki sveikatos ir ištvermės, kad jis dar nugyventų keletą metų. Anot jos, visa kita priklausys nuo Dievo, tačiau sveikatos nusipirkti neįmanoma.

Pašnekovė norėtų, kad Prezidentui sveikatos užtektų dar ne vieneriems metams ir jis galėtų stebėti, kaip Lietuva keičiasi į gera. Pokalbį ji baigė linkėdama, kad išsipildytų V. Adamkaus norai ir Lietuva būtų tokia, kokią jis visuomet norėjo matyti.

Dalintis Facebook Messenger