Airijos gamykla siunčia žaliavą į Rusiją: kyla klausimas, ar ji virsta ginklais Ukrainos kare

Dublinas, lapkričio 12 d. (AP-ELTA). Šią savaitę 120 metrų ilgio krovininis laivas „Karin“ buvo prisišvartavęs prie Šenono upės žiočių Airijoje. Vėliau jis išplaukė į Rusiją su baltų miltelių kroviniu – aliuminio oksidu, kuris gali būti naudojamas ir ginklų gamyboje.

Aliuminio oksidas yra pagrindinė aliuminio gamybai reikalinga žaliava. Jis naudojamas įvairioje produkcijoje – nuo dantų pastos bei lūpų dažų iki dronų ir raketų. Pietų Airijoje veikianti Rusijos valdoma gamykla, didžiausia tokio pobūdžio įmonė Europoje, reguliariai gabena šią medžiagą į Sankt Peterburgą ir kitus Rusijos uostus.

Nors nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praėjo beveik penkeri metai, aliuminio oksidui Europos sankcijos vis dar netaikomos. Todėl Oinišo mieste esanti gamykla gali be kliūčių tiekti produkciją Rusijai, kur, ekspertų vertinimu, dalis žaliavos panaudojama ginkluotės gamybai.

Airijos parlamento narė ir opozicinės Leiboristų partijos lyderė Ivana Bacik teigė, kad ši medžiaga akivaizdžiai pasiekia karinės paskirties tiekimo grandines. Jos manymu, būtų nepriimtina, jei Airija, nors ir netiesiogiai, prisidėtų prie Vladimiro Putino karo mašinos.

Airija raginama nutraukti šiuos krovinius tuo metu, kai Dubline susirinko dešimtys Europos lyderių aptarti paramos Ukrainai. Ketvirtadienį numatytas 47 valstybių Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimas, o po jo vyks ES vadovų susitikimas.

Airijos ministras Niall Collins naujienų agentūrai AP sakė, kad nėra įrodymų, jog aliuminio oksidas būtų nukreipiamas į karinės paskirties tiekimo grandines. Vis dėlto Airijos vyriausybė nepaviešino savo atlikto tyrimo dėl šių tiekimų išvadų.

„Aughinish Alumina“ pareiškė, kad jos produkcija nėra susijusi su Rusijos karine tiekimo grandine. Bendrovė taip pat nurodė pasamdžiusi nepriklausomą įmonę, kas mėnesį Airijos institucijoms pateikiančią audito ataskaitas, skirtas geresniam žaliavos atsekamumui užtikrinti.

Žaliava naudojama nuo skardinių iki raketų ir sprogmenų

Aliuminio oksidas yra cheminis junginys, gaunamas perdirbant boksitą – raudonos spalvos rūdą, kuri daugiausia kasama Gvinėjoje, Australijoje ir Kinijoje. Kreidą primenanti balta medžiaga lydoma, iš jos gaminamas aliuminis, vėliau derinamas su kitais retesniais elementais.

Taip išgaunami tvirti, karščiui atsparūs ir plastiški lydiniai, naudojami orlaiviams bei raketoms gaminti. Aliuminis taip pat reikalingas raketiniam kurui ir sprogmenims.

Oinišo gamykla Limeriko grafystėje buvo pastatyta aštuntajame dešimtmetyje. 2007 m. ją įsigijo Rusijos aliuminio gamintoja „Rusal“, kurią įkūrė ir iš dalies iki šiol valdo sankcionuotas oligarchas Oleg Deripaska, palaikantis ryšius su Rusijos prezidentu Vladimir Putin. JAV ir Australijos vyriausybių duomenimis, „Rusal“ pagamina beveik visą Rusijos aliuminį.

Nors nemažai laivų iš Oinišo plaukia į Europos šalis ir kitus regionus, reikšminga jų dalis nuolat vyksta tiesiai į Sankt Peterburgo uostą. Tai parodė AP atlikta „MarineTraffic“ laivų stebėjimo duomenų analizė.

Sankcijų aliuminio oksido prekybai su Rusija siekianti aktyvistų grupė „Alumina 22“ apskaičiavo, kad nuo kovo iki spalio iš Airijos į Rusiją buvo išvežta apie 491 307 tonos šios žaliavos.

Rusijai šie tiekimai tampa vis svarbesni. Ukrainos ekonominio saugumo tarybos (ESCU) 2026 m. ataskaitoje nurodoma, kad po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą eksportą į Rusiją nutraukė dvi aliuminio oksido gamyklos – Australijoje ir Ukrainoje. Dėl to bendras tiekimas sumažėjo maždaug 40 proc.

ESCU duomenimis, šiuo metu iš Airijos gaunama apie 17 proc. „Rusal“ naudojamo aliuminio oksido.

Anksčiau šiais metais paskelbtas OCCRP ir laikraščio „The Irish Times“ tyrimas nustatė, kad Oinišo gamykloje pagamintas aliuminio oksidas Rusijoje perlydomas į aliuminį. Dalis šio metalo parduodama prekybos bendrovei, kuri tiekia produkciją Rusijos gynybos pramonės įmonėms.

ESCU analizės ir tyrimų skyriaus direktorė Olena Yurchenko teigė, kad labai tikėtina, jog beveik visa „Rusal“ produkcija pasiekia Rusijos karines įmones.

Ukraina ir ES kelia sankcijų klausimą

Birželį Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelenskyy Dubline, stovėdamas šalia Airijos ministro pirmininko Micheál Martin, atkreipė dėmesį, kad Europoje vis dar veikia bendrovės, priklausančios Rusijai ar faktiškai jos ir sankcionuotų oligarchų kontroliuojamos. Anot jo, jos ir toliau tiekia agresorei svarbias medžiagas.

M. Martin pripažino, kad Airija nenorėtų atsidurti situacijoje, kurioje iš jos gamyklos tiekiama medžiaga padeda išlaikyti Rusijos karo mašiną.

Verslo ministras Peter Burke, atsakingas už sankcijų įgyvendinimo priežiūrą, sakė, kad Airija neturi įrodymų nei jog tai vyksta, nei jog tai nevyksta. Liepą jis pažymėjo, kad nepavyko patvirtinti „Rusal“ teiginio esą iš Airijos tiekiamas aliuminio oksidas naudojamas tik aliuminiui, skirtam eksportuoti iš Rusijos, gaminti.

Vyriausybė tyrimo rezultatų visuomenei neskelbė, tačiau juos pateikė Europos Komisijai, kuri rengia ES sankcijų paketus.

ES sankcijų pasiuntinys David O’Sullivan teigė esantis beveik tikras, kad aliuminio oksidas pristatomas Rusijos lydykloms, kurių produkcija bent iš dalies neabejotinai pasiekia karinį-pramoninį kompleksą. Praėjusį mėnesį Dubline vykusiame Tarptautinių ir Europos reikalų instituto renginyje jis sakė perskaitęs vyriausybės ataskaitą ir manantis, kad tyrimą atlikę žurnalistai buvo teisūs.

Liepos mėnesį Europos Parlamentas priėmė neprivalomą rezoliuciją, kuria paragino uždrausti aliuminio oksido eksportą į Rusiją. Tačiau tą patį mėnesį patvirtintame 21-ajame ES sankcijų Rusijai pakete ši medžiaga neatsidūrė.

Europos Komisijos atstovai konsultuojasi su valstybėmis narėmis dėl aliuminio oksido eksporto iš Airijos. Sankcijoms reikalingas vieningas visų 27 ES valstybių narių pritarimas.

Europos Komisijos atstovas liepą teigė, kad sankcijų politika reikalauja subtiliai suderinti tikslą sutrikdyti Rusijos karo pastangas ir poreikį riboti neigiamą poveikį ES šalims, ypač todėl, kad aliuminio oksidas laikomas strategiškai svarbia žaliava.

Diskusijose susiduria darbo vietų ir karo klausimai

Gamyklos gynėjai pabrėžia, kad ji suteikia šimtus darbo vietų bei yra svarbi aliuminio oksido tiekėja Europos valstybėms. Stabilus tiekimas esą itin reikšmingas dėl JAV ir Izraelio karo prieš Iraną sukeltų apribojimų laivybai per Hormuzo sąsiaurį.

Limeriko grafystei Airijos parlamente atstovaujantis N. Collins pareiškė, kad Airija labai tvirtai palaiko Ukrainą, o Ukraina nepateikė jokių įrodymų, jog Oinišo gamykla vykdytų neteisėtą veiklą.

Opozicijos atstovai tokį vertinimą ginčija. I. Bacik vadovaujama centro kairės Leiboristų partija remia laikinos gamyklos nacionalizacijos idėją, panašią į Airijos sprendimą perimti bankus po 2008 m. finansų krizės. Pasak politikės, gamykla galėtų nutraukti eksportą į Rusiją ir rasti kitų pirkėjų Europoje.

I. Bacik teigimu, jei Airijos vyriausybė nesiima tinkamų veiksmų, ryžtingesnio atsako reikia sulaukti iš kitų ES valstybių.

Vėjuotame Foino uostamiestyje, netoli gamyklos, daugelis žmonių dirba Oinišo įmonėje arba pažįsta ten dirbančiuosius. Dalis vietos gyventojų šią situaciją vertina prieštaringai.

Į pensiją išėjęs dokininkas Joe Hanlon sakė manantis, kad tai pernelyg didelė įmonė, kad ją būtų galima uždaryti, nes joje dirba per daug žmonių, jog vyriausybė galėtų įsikišti. Tačiau jis pripažino, kad eksportą reikėtų nutraukti, jei Airija nori prisidėti prie karo Ukrainoje sustabdymo.