Atostogos Japonijoje virto areštu: Vokietija sučiupo vieną svarbiausių Rusijos programišių

Vokietija pranešė sulaikiusi vieną iš pasaulyje veikiančios Rusijos programišių grupuotės lyderių. 28 metų Rusijos pilietis Vladimiras buvo sučiuptas per kelionę į Japoniją, kur buvo išvykęs atostogauti. Apie šį proveržį Berlynas skelbia šaliai išgyvenant itin didelį šnipinėjimo skandalą: buvęs Vokietijos žvalgybos vadovas įtariamas perdavinėjęs slaptus duomenis, susijusius su Iranu ir Rusijos kariuomene.

Kiti visuotiniai Vokietijos rinkimai numatyti 2025 metų rugsėjį.

Tuo metu Ukrainoje padaugėjo vakarykštės plataus masto Rusijos atakos aukų. Šiandien Rusija taip pat smogė dviem autobusams, per išpuolį žuvo net 30 žmonių.

Kelionė į Japoniją baigėsi Vokietijos kalėjime

Vokietijos pareigūnai „Qilin“ vadina viena aktyviausių ir negailestingiausių išpirkas reikalaujančių programišių grupuočių pasaulyje. Nuo 2024 metų ši Rusijos grupuotė surengė atakas prieš beveik 4000 įmonių, ligoninių ir viešųjų įstaigų įvairiose šalyse. Maždaug 150 tokių išpuolių įvykdyta Vokietijoje.

Teisėsaugai pavyko įsiskverbti į grupuotės tinklą ir pasiekti vieno jos lyderių, Rusijos piliečio Vladimiro, kompiuterį. Vėliau jis buvo sulaikytas, kai atostogavo Japonijoje.

Šiaurės Reino-Vestfalijos vidaus reikalų ministras Herbertas Reulas nurodė, kad, padedant Japonijos policijai, 28 metų Rusijos pilietis Tokijuje buvo areštuotas gegužę, o penktadienį perduotas Vokietijai. Ministro teigimu, Vladimiras buvo suplanavęs atostogas Japonijoje, tačiau vietoje sušių dabar Vokietijos kalėjime valgo sumuštinius su sūriu.

Pareigūnų vertinimu, tai reikšmingas laimėjimas ne tik Vokietijos kibernetiniam saugumui, bet ir visai Europai.

H. Reulas teigė, kad per ketverius metus grupuotė pareikalavo 2,9 mlrd. eurų išpirkų, o žinoma, jog jai buvo sumokėta daugiau nei 140 mln. dolerių. Jis šią grupuotę palygino su nusikalstamumo čempionų lyga ir pabrėžė, kad smūgis suduotas būtent jai.

Šnipinėjimo byla pasiekė buvusį žvalgybos vadovą

Pranešimas apie smūgį aukščiausio lygio nusikalstamumui paskelbtas Vokietijai tuo pat metu susiduriant su dideliu šnipinėjimo skandalu. Prieš porą dienų pareigūnai sulaikė Augustą Hanningą, buvusį Vokietijos užsienio žvalgybos vadovą, kuris šias pareigas ėjo nuo 1998 iki 2005 metų.

A. Hanningas įtariamas veikęs kitos valstybės naudai. Teigiama, kad per savo buvusį administracijos vadovą, žvalgyboje dirbusį iki šių metų pavasario, jis nuo 2010 metų iki 2022 metų liepos gavo tūkstančius slaptų dokumentų. Juose buvo duomenų apie Irano branduolinę programą bei Rusijos kariuomenę.

Nors skelbiama, kad A. Hanningas šią informaciją galėjo perduoti agentui iš Azerbaidžano, byloje minimas ir galimas Rusijos pėdsakas. Taip pat esama duomenų, kad buvęs Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas, pasibaigus jo karjerai, ne kartą vyko į Rusiją.

Vokietijos žiniasklaida rašo, kad kalbos apie jo ryšius su Maskva sklido dar Šaltojo karo laikais, kai jis dirbo diplomatu Rytų Vokietijoje.

Berlynas iki šiol siekia atsikratyti Maskvos įtakos. Tuo metu Jungtinių Valstijų prezidentas neslepia norintis daug glaudžiau bendradarbiauti su Vladimiru Putinu, tačiau tam kliudo karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai įvestos sankcijos.

D. Trumpas teigė su V. Putinu aptarsiantis įtariamą maro protrūkį Rusijoje. Kol kas nėra aišku, ar šis pokalbis jau įvyko.