Baisi 1945-ųjų diena neužsimiršo: 95-erių partizano svajonę įgyvendino Varėnos šauliai

Lietuvos partizano ir artimo Adolfo Ramanausko-Vanago bendražygio Stasio Plutulevičiaus-Varpelio kieme pastatytas penkių metrų aukščio medinis kryžius, skirtas žuvusių partizanų atminimui. 95 metų buvęs Vanago ryšininkas džiaugėsi, kad jo norą išpildė Varėnos šauliai – jie pagamino ir pastatė kryžių, labai panašų į tą, kurį jis pats prieš 36 metus buvo pastatęs partizanų žūties vietoje.

Kryžius gimė dirbant rankomis

Lietuvos šaulių sąjungos karininko Antano Juozapavičiaus pirmosios rinktinės Varėnos kuopos šauliai į Zervynas atvyko pas kryždirbį Algį Svirnelį. Senoviniu mediniu obliumi jie dirbo be elektrinių įrankių, siekdami išsaugoti autentišką kryžiaus išvaizdą.

Būtent tokio paminklo laukė Stasys Plutulevičius-Varpelis. Savo sodyboje Mardasave jis kadaise pats pastatė panašų kryžių keturiems Dainavos apygardos partizanams, kurie 1945 metais netoli jo namų žuvo susirėmime su NKVD, atminti. Tai buvo Lionginas Pranas Švalkus-Šernas, Adolfas Bilinskas-Jurginas, Tomas Kondratas-Briedis ir Martynas Navickas-Kardas.

Tragediją išgyvenęs liudininkas šauliams nurodė, kaip turėtų stovėti kryžius: jis turėtų būti šiek tiek pakreiptas, nes toje vietoje žuvo Šernas, o kiti partizanai žuvo toliau, prie Merkio.

Kol vyko darbai, senolis grįžo mintimis į 1945 metų gruodžio 4-ąją. Po susirėmimo du gyvi likę partizanai buvo apsistoję pas jį, todėl jis jiems nešė maisto. Tuomet iš priekio pasirodė NKVD pareigūnai, tačiau per mišką jam pavyko pasprukti. Vėliau jis grįžo namo, persirengė ir sėdėjo skaitydamas knygą, kai atvykę pareigūnai sustojo bei stebėjo jį. Stasys Plutulevičius-Varpelis tuomet jų paklausė, ar šie niekada nėra matę žmogaus.

Senąjį kryžių sunaikino gamta

Paties partizano sukurtas kryžius išsilaikė apie šešiolika metų. Pernai šauliai jį atsitiktinai aptiko jau smarkiai gamtos nuniokotą.

Šaulys Paulius Prakapimas pasakojo, kad dabartinis paminklas yra jau trečiasis šioje vietoje. Pirmąjį kryžių Stasys Plutulevičius pastatė 1991 metais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, o 2007 metais jis buvo pakeistas nauju. Pernai, lapkričio 1-ąją lankydami partizanų žūties vietas, šauliai pastebėjo, kad kryžius yra avarinės būklės.

Kuopos vadas Sigitas Pangonis nurodė, kad kryžiavonės dalis buvo nukritusi ir supuvusi ant žemės, o genys kryžiuje buvo iškalęs skylę. Todėl nuspręsta paminklą atnaujinti.

Darbų imtasi nedelsiant. Žiemą šaulio Pauliaus artimieji miške surado tinkamą pušį, o kryždirbys ėmėsi gamybos. Taip atsirado beveik penkių metrų aukščio medinis paminklas, kuris, autoriaus teigimu, turėtų tarnauti 30 metų.

Nepraėjus nė metams Varėnos kuopos šauliai, padedami Ąžuolo gimnazijos jaunųjų šaulių, partizanų žūties vietoje pastatė naują kryžių. Jis išraižytas rankomis, turi autentiškų detalių, surinktų po audrų ir kitų gamtos negandų.

Tą pačią dieną šauliai iš automobilio ištraukė ir antrą kryžių. Jis skirtas Mardasavo kapinėse palaidotų septintojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulko karių Antano Bukausko bei Mato Petraičio atminimui. Abu kariai žuvo 1920 metų kovose už Lietuvos laisvę.

Stasys Plutulevičius-Varpelis, kadaise pats statęs kryžių, pasidžiaugė, kad naujasis nuo jo sukurtojo beveik nesiskiria. Ateities kartoms jis paliko ir savo atminimo įrašą – „Tėvynės labui“.