Baltijos šalys atsidūrė Rusijos scenarijuose: žvalgyba įspėja, ką Maskva gali planuoti iki 2045-ųjų

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas per neseniai vykusią kasmetinę Valdajaus klubo sesiją dar sykį tvirtino, kad Rusija neketina pulti Europos. Tačiau kartu jis perspėjo, jog Maskva, esant smūgiui prieš Rusiją, gali pasitelkti visą savo turimą ginkluotę, įskaitant branduolinę.

Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vertinimu, tokie pareiškimai yra dalis nuoseklios Europos valstybių ir visuomenių bauginimo kampanijos. Jos paskirtis – stabdyti karinę pagalbą Ukrainai, mažinti Europos ryžtą stiprinti gynybą ir skatinti baimę dėl tiesioginio konflikto.

Žvalgyba pabrėžia, kad Kremliaus retorikos nereikėtų tapatinti su konkrečiais realiais planais. Šiuo metu svarbiausias Maskvos tikslas Europoje, anot tarnybos, yra pakenkti paramai Ukrainai, pačiai Rusijai prisiimant kuo mažiau rizikos.

Šiam tikslui pasiekti Maskva esą turi kur kas veiksmingesnių priemonių nei tiesioginė invazija. Tarp jų minimas hibridinis karas – sabotažas, kibernetinės atakos, įtakos operacijos, dezinformacija, tariamai atsitiktiniai dronų skrydžiai bei šnipinėjimas.

Ukrainos žvalgybos duomenimis, Europoje veikia beveik 400 Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojų. Jų veikla suteikia galimybę Maskvai nuolat tikrinti, kiek toli galima eiti, siekiant neperžengti ribos, kuri paskatintų kolektyvinį NATO atsaką.

Maskvos scenarijuose – Šiaurės Europa, Lenkija ir Baltijos šalys

Ukrainos žvalgyba perspėja, kad būtų klaidinga manyti, jog Rusija atsisakė tiesioginio karinio konflikto su Europa galimybės. Maskva tokį susidūrimą vertina kaip vieną iš galimų scenarijų iki 2045 metų, o net šeši scenarijai siejami su Šiaurės Europa.

Tarnybos teigimu, aktyviai analizuojami ir scenarijai, susiję su Lenkija bei Baltijos šalimis. V. Putino režimui esą būtina visuomenei pateikti išorinį priešą, kad galėtų pagrįsti savo politiką, telkti visuomenę ir išlaikyti jos kontrolę.

Anot žvalgybos, dabartinis Rusijos siekis yra ardyti Europos vienybę bei menkinti jos saugumo architektūros patikimumą. Vienu iš galimų būdų įvardijama kontroliuojama regioninė krizė NATO rytiniame flange.

Rusijos požiūriu, Baltijos šalys laikomos viena pažeidžiamiausių Europos saugumo sistemos grandžių. Galimas scenarijus galėtų būti paremtas situacijos sukūrimu, kai Aljansas turėtų priimti sprendimus esant neapibrėžtumui ir stokojant laiko. Žvalgybos vertinimu, siekis būtų ne karine prasme nugalėti NATO, o pademonstruoti tariamą Aljanso nesugebėjimą greitai reaguoti ir bendrai apginti savo narių.

Tarnyba taip pat nurodo, kad Kremlius, rengdamas planus, atsižvelgia į visuomenės nuotaikas. Remiantis ECFR duomenimis, rusai tarp pagrindinių priešiškų šalių įvardija Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją, Suomiją ir Baltijos valstybes.

Rusijoje dauguma pasisako už derybas, bet ir už agresijos stiprinimą

Ukrainos žvalgybos duomenimis, 61 proc. apklaustų Rusijos gyventojų mano, kad jau atėjo metas deryboms. Vis dėlto 59 proc. taip pat laikosi nuomonės, kad deryboms žlugus agresyvūs veiksmai turėtų būti stiprinami.

Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba teigia, kad Rusijos keliama grėsmė Europai jau nebėra vien galimo tiesioginio Maskvos puolimo klausimas. Jos vertinimu, Rusija ruošiasi ilgalaikiam susidūrimui, kuriame Ukrainos ir Europos kryptys yra glaudžiai susijusios.

Dėl to Europa Ukrainą turėtų vertinti ne kaip saugumo periferiją, bet kaip nepakeičiamą priekinę liniją, paremtą Ukrainos ir Europos saugumo nedalumo principu. Tarnybos išvadose pabrėžiama, kad gynybinių pajėgumų stiprinimas, energetinės priklausomybės mažinimas, nuoseklus ekonominis spaudimas Rusijai ir parama Ukrainai yra ne atskiri politiniai sprendimai, o bendros priešo sulaikymo strategijos dalys.