Įtarimai dėl „Nemuno aušros“ pinigų: K. Žukauskas kalba apie galimai 130 tūkst. eurų schemą

Komunikacijos specialistas ir visuomenininkas Karolis Žukauskas, anksčiau viešai nagrinėjęs anoniminius laiškus Lietuvos valdantiesiems bei galimai neskaidrų „Nemuno aušros“ finansavimą, pasakojo apie savo tyrimą dėl partiją galimai pasiekusių grynųjų pinigų. Jis taip pat yra kėlęs klausimus dėl sankcijų Baltarusijai ir išaugusio Remigijaus Žemaitaičio įrašų apie baltarusiškas trąšas skaičiaus.

Apie tai K. Žukauskas kalbėjo Artur Lebedenko tinklalaidės „Tapk geresniu“ laidoje „DEMASKUOTOJAS: Politikų pirkimo SCHEMOS, seimo kėdės kaina ir baltarusiški atkatai“.

Portalas tv3.lt dėl komentaro kreipėsi į „Nemuno aušros“ atstovus, tačiau šie komentuoti atsisakė.

Tyrime – galimai 130 tūkst. eurų neapskaitytų grynųjų

A. Lebedenko priminė K. Žukausko skelbtą tyrimą, kuriame teigta, kad „Nemuno aušrą“ galėjo pasiekti 130 tūkst. eurų neapskaitytų grynųjų pinigų.

Vedėjas atkreipė dėmesį, kad prokuratūra tyrimą nutraukė vasario 6 dieną, o Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nustatė 28 tūkst. eurų neapskaitytų grynųjų. Todėl jis klausė, kur galėjo būti likusi K. Žukausko minėta suma.

K. Žukauskas nurodė nežinantis, kokie bus prokuratūroje tebevykstančio tyrimo rezultatai. Jo teigimu, VRK tyrė finansavimą, tačiau, jo supratimu, apsiribojo vienu miestu. Jis svarstė, kad tam galėjo trūkti informacijos ar būti kitų priežasčių.

Pasak visuomenininko, jo tyrimas apėmė finansavimą iš Vilniaus, Kelmės, Šilutės, Šilalės, Klaipėdos ir Marijampolės. Jis nagrinėjo sumas bei datas, kada šių miestų gyventojai pervedė pinigus „Nemuno aušrai“, ir pastebėjo, jo vertinimu, pasikartojančius sutapimus.

Kaip aiškino K. Žukauskas, per kelias dienas iš kelių skirtingų žmonių Kelmėje buvo surinkta lygi 10 tūkst. eurų suma. Anot jo, tokio paties dydžio sumos fiksuotos ir Šilutėje, Šilalėje bei Klaipėdoje, o Marijampolėje ji buvo 5 tūkst. eurų mažesnė. Jo teigimu, bendros sumos susidėdavo į vieną didesnę sumą.

Šie sutapimai, pasak K. Žukausko, paskatino jį aiškintis, kodėl partija galėjo gauti dideles grynųjų pinigų sumas. Jis tvirtino, kad VRK nustatyta suma, jo skaičiavimu, galėjo būti susijusi tik su Vilniuje vykdytu tyrimu, o jo paties ir VRK apskaičiuotos Vilniaus sumos buvo labai panašios.

Jis svarstė, kad Vilniaus atvejį galėjo būti paprasčiau nagrinėti, nes, kaip teigė, viskas vyko per Puchovičiaus įmones ir buvo lengviau pastebėti tam tikrus požymius. K. Žukauskas įsitikinęs, kad VRK ar teisėsaugai tokiu pačiu būdu išnagrinėjus visus likusius miestus, būtų nustatyta maždaug 130 tūkst. eurų suma.

K. Žukauskas: tokios praktikos galėjo būti taikomos ir kitur

Paklaustas, ar „Nemuno aušra“ galėjo būti vienintelė partija Lietuvoje, naudojusi tokią pinigų gavimo schemą, K. Žukauskas su tuo nesutiko. Jo vertinimu, panašius būdus galėjo taikyti didžioji dalis partijų, tačiau skirtumas esą yra mastas.

Jis pabrėžė, kad viena yra tokiu būdu surinkti visą partijos biudžetą, o kita – taip papildyti tik nedidelę jo dalį. Pasak pašnekovo, 2000-ųjų Lietuvos politikoje tokie dalykai galėjo vykti, tačiau dabar jų ištirti būtų sudėtinga. Jis taip pat priminė, kad anksčiau Rolandas Paksas į sąskaitą galėjo gauti milijoną, o po Dalios Grybauskaitės inicijuotų pokyčių tokios galimybės buvo apribotos, todėl, jo manymu, ieškoma būdų apribojimus apeiti.

K. Žukauskas teigė, kad turėdamas daugiau laiko ir išteklių galėtų išsamiau panagrinėti ir kitų politinių partijų veiklą. Vis dėlto dabar jis renkasi temas, kurios jam atrodo įdomiausios ir, jo manymu, labiausiai svarbios valstybei.

Jo teigimu, nuo pat „Nemuno aušros“ įkūrimo beveik visi didesni pavedimai turėjo bendrų požymių. K. Žukauskas sakė peržiūrėjęs visus pavedimus ir radęs tik pavienes mažas – maždaug 50 ar 100 eurų – sumas, kurios galėjo būti nario mokestis. Tačiau, anot jo, visi didesni nei 500 eurų pervedimai siejosi su tam tikromis schemomis ir sutapimais.

Jis teigė, kad partija, jo vertinimu, atsirado neturėdama realios narių finansinės paramos kapitalo, o remdamasi fiktyviais pavedimais. K. Žukauskas pripažino manantis, kad panašių atvejų gali būti ir kitose partijose, tačiau tokio masto bei įžūlumo, jo vertinimu, šiais laikais daugiau nėra buvę. Jis pridūrė, kad galbūt panašiu mastu galėjo išsiskirti Darbo partija, tačiau duomenų apie prieš 20 metų vykusius procesus neturi.