Bėrimas išnyko, bet pavojus gali likti: kada skausmas po juostinės pūslelinės tampa rimtu signalu

Juostinės pūslelinės bėrimas paprastai sugyja per kelias savaites, tačiau kai kuriems žmonėms skausmas pažeistoje vietoje niekur nedingsta. Jis gali varginti mėnesiais, o kartais – net metus. Dažniausia šios ligos komplikacija vadinama poherpetine neuralgija.

Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos Skausmo gydymo poskyrio vadovė doc. Liuda Brogienė aiškina, kad net užgijus odai skausmas gali tęstis dėl juostinės pūslelinės metu pažeistų nervų. Nors bėrimo nebelieka, pažeistas nervas gali ir toliau siųsti skausmo signalus.

Virusas po vėjaraupių organizme lieka

Poherpetinė neuralgija yra nervinis skausmas, išliekantis toje kūno vietoje, kurią buvo pažeidusi juostinė pūslelinė. Šią ligą sukelia tas pats virusas, dėl kurio susergama vėjaraupiais.

Persirgus vėjaraupiais virusas iš organizmo nepasišalina. Jis išlieka neaktyvus nervų sistemoje ir po daugelio metų gali vėl suaktyvėti. Juostinės pūslelinės metu virusas gali sukelti nervo uždegimą bei jį pažeisti, todėl nervo pažeidimas kartais išlieka ir odai visiškai sugijus.

Toks skausmas yra neuropatinis, nes kyla dėl nervo pažeidimo. Jis gali būti deginantis, veriantis, badantis, šaudantis ar panašus į elektros iškrovą. Žmonės taip pat gali jausti tirpimą, niežėjimą, dilgčiojimą arba pakitusį odos jautrumą.

Vienas ryškiausių poherpetinės neuralgijos požymių – skausmą gali sukelti įprastai neskausmingi dirgikliai. Nemalonus ar net labai stiprus pojūtis gali atsirasti nuo drabužių, patalynės prisilietimo, lengvo paglostymo ar vėjo gūsio. Šis reiškinys vadinamas alodinija.

Komplikacija pasireiškia ne visiems, kurie perserga juostine pūsleline. Didesnė jos tikimybė yra vyresnio amžiaus žmonėms. Rizika taip pat didesnė nusilpus imuninei sistemai, jei ligos metu skausmas buvo stiprus arba pati juostinė pūslelinė pasireiškė sunkiau.

Stipraus skausmo laukti nereikia

Nors odos bėrimas dažniausiai užgyja per kelias savaites, nervų skausmas gali trukti daug ilgiau. Vieniems jis pamažu silpnėja per kelis mėnesius, kitiems išlieka metus ar dar ilgiau.

Vis dėlto pagalbos nereikėtų atidėti keliems mėnesiams. Su gydytoju verta pasitarti, jeigu bėrimas jau gyja arba yra sugijęs, tačiau skausmas lieka intensyvus ir trukdo miegoti, judėti, dirbti ar atlikti kasdienius darbus.

Nedelsiant kreiptis svarbu tada, kai juostinė pūslelinė paveikia veido ar akių sritį, pakinta regėjimas, atsiranda naujas raumenų silpnumas, ryškus tirpimas arba kiti neįprasti neurologiniai simptomai.

Poherpetinės neuralgijos gydymas nėra toks pats kaip įprasto skausmo, nes jo priežastis – pažeistas nervas. Dėl to nereceptiniai vaistai nuo skausmo dažnai būna nepakankamai veiksmingi.

Gydytojas gali skirti vaistų, veikiančių su neuropatiniu skausmu susijusius nervų sistemos mechanizmus, taip pat vietinį gydymą. Sudėtingesniais atvejais gali būti taikomi kiti skausmo gydymo metodai.

Kai kurie nerviniam skausmui vartojami vaistai yra žinomi kaip skiriami epilepsijai ar depresijai gydyti, tačiau poherpetinės neuralgijos atveju jie skiriami ne dėl šių ligų. Jų poveikis nervų sistemai gali padėti sumažinti neuropatinį skausmą.

Jeigu skausmo nepavyksta suvaldyti ir jis užsitęsia, gali prireikti neurologo ar skausmo gydytojo konsultacijos. Savarankiškai didinti vartojamų vaistų nuo skausmo dozių nereikėtų, nes tinkamiausias gydymas parenkamas kiekvienam pacientui individualiai.

Ankstyvas gydymas ir skiepai mažina riziką

Susirgus juostine pūsleline svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Antivirusinis gydymas veiksmingiausias pradėtas anksti, ypač per pirmąsias 72 valandas nuo bėrimo atsiradimo.

Vėliau pradėtas gydymas savaime nereiškia, kad būtinai išsivystys poherpetinė neuralgija. Tačiau laiku pradėtas gydymas gali sutrumpinti juostinės pūslelinės eigą ir sumažinti ligos sunkumą.

Visiškai pašalinti komplikacijos rizikos neįmanoma, tačiau ją galima mažinti anksti atpažinus juostinę pūslelinę ir nedelsiant pradėjus gydymą. Dar viena svarbi prevencijos priemonė yra skiepai nuo juostinės pūslelinės: jie mažina tikimybę susirgti ir kartu sumažina komplikacijų, įskaitant poherpetinę neuralgiją, riziką.

Išnykęs bėrimas ne visuomet reiškia, kad liga nepaliko pasekmių. Jei buvusio bėrimo vietoje išlieka deginantis, šaudantis ar nuo lengvo prisilietimo kylantis skausmas, jo kentėti nereikėtų – gydytojas gali parinkti individualų gydymą.