Degalų kaina gali šokti iki 4 eurų: ekonomistai atskleidė, kodėl valdžiai brangimas gali būti parankus

Brangstantys degalai paliečia ne tik vairuotojus – dėl didesnių transportavimo ir gamybos sąnaudų kyla ir maisto kainos. Gyventojų išlaidas taip pat veikia žiemos temperatūra bei tai, kiek šilumos praranda būstai. Vilniaus universiteto ekonomistai Andrius Jaržemskis ir Tomas Karpavičius tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptarė, kokio poveikio galima tikėtis iš naftos rezervų atlaisvinimo ir kodėl dalis siūlomų priemonių būtų tik laikinos.

Rezervai gali pristabdyti kainas, bet problemos neišspręs

A. Jaržemskio vertinimu, naftos atsargų atlaisvinimas rinkai turės poveikį, tačiau jis bus nedidelis. Jis pabrėžė, kad neišsprendus problemų dėl Hormūzo sąsiaurio, susprogdintų dyzelino bei benzino gamybos pajėgumų ir energetinių išteklių perdavimo, degalų kainos greičiausiai toliau augs.

Ekonomistas neatmetė galimybės, kad degalų litro kaina gali pasiekti ir 3, ir net 4 eurus. Pasak jo, pastarąjį dešimtmetį ar pusantro dešimtmečio nuolat kalbama apie žaliąjį kursą, automobilių atsisakymą, elektromobilius ir iškastinio kuro mažinimą, o dabartinė situacija šią politinę kryptį dar labiau skatina.

Jo teigimu, išorinis kainų augimo veiksnys valdžiai sudaro palankesnes sąlygas įgyvendinti tokią politiką. A. Jaržemskis taip pat atkreipė dėmesį į PVM pajamas: kai litro benzino ar dyzelino kaina be PVM siekia 1 eurą, PVM sudaro 21 centą, prie 2 eurų jis išauga iki 42 centų, o prie 3 eurų – iki 63 centų.

Pasak ekonomisto, PVM yra pagrindinis valstybės biudžeto pajamų šaltinis, o didesnių įplaukų reikia gynybai bei viešojo sektoriaus darbuotojų, įskaitant mokytojus ir gydytojus, atlyginimams. Todėl, jo vertinimu, augančios kainos bet kuriam premjerui yra palankios, nepriklausomai nuo politinės priklausomybės.

T. Karpavičius prognozavo, kad rezervų atlaisvinimas trumpuoju laikotarpiu galėtų sumažinti kainą maždaug 10–20 centų už litrą. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tokia priemonė tik trumpam numuštų aukščiausią kainų piką ir suteiktų papildomo laiko.

Ekonomisto teigimu, tai būtų veikiau nuskausminamieji, o ne pats problemos gydymas. Jei situacija Hormūzo sąsiauryje ir geopolitinė padėtis nesikeistų, litro kaina, jo manymu, iš esmės taip pat gali pasiekti 4 eurus. Jis pridūrė, kad politikai galbūt viešai to nesako, tačiau dėl didelių PVM įplaukų gali mąstyti panašiai.

Kainų lubos kelia daugiau klausimų nei žada atsakymų

Diskusijoje aptarti ir pasiūlymai riboti degalų kainas bei sukurti platformą, kur vairuotojai realiuoju laiku galėtų matyti informaciją apie kainas. Žinia apie galimas kainų lubas sklido iš prezidentūros, o ministras Lukas Savickas buvo užsiminęs apie kainų informacijos platformos poreikį.

T. Karpavičius teigė nesantis didelis kainų lubų šalininkas, nes tai iš dalies prieštarauja laisvosios rinkos principams. Jo manymu, jei tokia sistema būtų kuriama, ji turėtų būti išsami, apimti visus rodiklius ir aplinkybes, o tam reikėtų daug laiko, ekspertų bei specialistų.

Jis pažymėjo, kad sprendimus dažnai bandoma priimti greitai ir paviršutiniškai, tačiau tai pačios problemos neišsprendžia. Pasak ekonomisto, lieka neatsakyta, kas nustatytų ribas ir kaip būtų užtikrinta jų kontrolė.

A. Jaržemskis pritarė, kad kainų lubos galėtų duoti tik labai mažą ir trumpalaikį rezultatą, nebent kainų augimą iš tiesų lemtų verslo godumas ir pernelyg didelis pelnas. Jis prisiminė nuo sovietmečio išlikusią spyną, ant kurios nurodyta kaina – „2 rubliai 40 kapeikų“.

Ekonomistas šį pavyzdį naudoja studentams aiškindamas, kuo baigiasi valstybės nustatytos ir faktiškai užrakintos kainos. Jei verslui neapsimoka produkcijos parduoti už nustatytą kainą, jis jos tiesiog negamina ir neparduoda, o tai sukelia deficitą. Deficitas, anot jo, sudaro sąlygas šešėlinėms rinkoms ir kitoms pasekmėms atsirasti.

A. Jaržemskis teigė nebūtų patenkintas, jei valstybė rinktųsi judėjimą planinės ekonomikos kryptimi.

Visą tv3.lt laidą „Dienos pjūvis“ galima žiūrėti vaizdo įraše, pateiktame straipsnio pradžioje.