Eilės pas gydytojus smogia piniginei: beveik pusė pacientų už greitesnę konsultaciją mokėjo patys

Lietuvoje ilgas laukimas pas gydytojus daliai gyventojų virsta papildomomis išlaidomis. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad per pastaruosius metus gydytojo pagalbos prireikusiems žmonėms bent kartą už konsultaciją iš savo kišenės teko susimokėti beveik pusei apklaustųjų.

Apklausa taip pat atskleidė finansinę sveikatos priežiūros prieinamumo pusę: 24 proc. respondentų teigė dėl pinigų stokos atidedantys rūpinimąsi savo sveikata.

Iš tų gyventojų, kuriems gydytojo konsultacijos reikėjo per paskutinius 12 mėnesių, 35 proc. dėl pernelyg ilgo laukimo nemokamo vizito pasirinko ir savo lėšomis apmokėjo konsultaciją privačioje gydymo įstaigoje. Dar 9 proc. nurodė mokėję tiek privačiose, tiek valstybinėse įstaigose, o 5 proc. už konsultaciją mokėjo valstybinėje gydymo įstaigoje. Bendrai tokiu būdu dėl eilių mokėti teko beveik pusei apklaustųjų.

„Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius teigia, kad susirgę žmonės dažniausiai iš anksto neplanuoja, kada jiems bus reikalingos konsultacijos, tyrimai ar kitos sveikatos priežiūros paslaugos. Ilgai laukiant nemokamos konsultacijos, ieškoma kitų galimybių, todėl eilės tampa ne tik laiko, bet ir šeimos biudžeto problema.

Už greitesnį vizitą dažniau atsiskaito darbingo amžiaus gyventojai

Eksperto vertinimu, gyventojams svarbu kuo greičiau patekti pas gydytoją, o tai rodo ir jų motyvai renkantis privačias klinikas.

Pasak A. Zinevičiaus, 68 proc. respondentų, dažniausiai besirenkančių privačias gydymo įstaigas, tai daro siekdami greičiau apsilankyti pas norimą gydytoją specialistą. Po 54 proc. apklaustųjų nurodė vertinantys galimybę pasirinkti specialistą bei, jų nuomone, aukštesnę privačių sveikatos paslaugų kokybę.

Amžiaus grupėse matyti ryškūs skirtumai. Dėl ilgo laukimo nemokamo vizito už konsultaciją privačioje įstaigoje patys mokėjo po 42 proc. 26–35 metų bei 36–45 metų respondentų. Tarp 56 metų ir vyresnių gyventojų tokių apklaustųjų buvo 26 proc.

A. Zinevičius pabrėžia, kad apklausa neleidžia nustatyti priežasčių, kodėl jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonės dažniau renkasi mokamas konsultacijas. Vis dėlto rezultatai rodo, jog galimybė greičiau gauti reikalingą sveikatos priežiūros paslaugą nemažai darbingo amžiaus gyventojų tampa priežastimi papildomai išleisti pinigų.

Ne visi gali išspręsti eilių problemą savo lėšomis

Kita tyrimo pusė rodo, kad ne kiekvienas gali sau leisti mokėti už greitesnį vizitą. Vieni gyventojai, nenorėdami laukti, renkasi mokamas paslaugas, tačiau kiti būtent dėl finansinių galimybių vizitus pas gydytojus ar rūpinimąsi sveikata atideda.

Beveik ketvirtadalis, arba 24 proc., respondentų nurodė dėl finansinių priežasčių atidedantys rūpinimąsi sveikata. Dar 8 proc. apklaustųjų per pastaruosius 12 mėnesių atsisakė apsilankyti pas gydytoją, nes paslaugos kaina jiems buvo per didelė.

Pasak A. Zinevičiaus, ta pati prieinamumo problema skirtingiems žmonėms reiškia nevienodą finansinę naštą. Vienam mokama konsultacija gali būti priimtinas sprendimas sutrumpinti laukimą, o kitam būtinybė pačiam padengti sveikatos paslaugų išlaidas gali reikšmingai apsunkinti mėnesio biudžetą.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad sveikatos išlaidų poreikį sunku tiksliai numatyti. Netikėtai prireikus kelių konsultacijų, tyrimų ar diagnostikos, bendra išleidžiama suma gali būti nemenka. Todėl, jo teigimu, svarbu galvoti ne tik apie jau atsiradusių išlaidų padengimą, bet ir apie finansinį pasirengimą tokioms situacijoms.

Siūlo netikėtoms išlaidoms ruoštis iš anksto

Vienu iš būdų valdyti neplanuotas sveikatos išlaidas A. Zinevičius įvardija papildomą sveikatos draudimą. Jo teigimu, ši paslauga gali suteikti daugiau galimybių tais atvejais, kai žmogus nusprendžia naudotis mokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Priklausomai nuo pasirinktos draudimo apsaugos, gali būti kompensuojamos gydytojų specialistų konsultacijų, diagnostinių tyrimų ir kitų sutartyje numatytų paslaugų išlaidos. Prieš pasirenkant draudimą rekomenduojama įvertinti ne tik jo kainą, bet ir draudžiamų paslaugų apimtį, limitus, draudimo sumas bei išimtis.

A. Zinevičius pažymi, kad draudimas neišsprendžia eilių sveikatos sistemoje problemos, tačiau netikėtai prireikus sveikatos paslaugų gali suteikti žmogui daugiau finansinių pasirinkimų ir aiškumo, kokios paslaugos bei kokia apimtimi bus padengiamos.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą 2026 m. liepos mėn. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausti 1017 skirtingose šalies vietovėse gyvenančių Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.