ESO pradeda išmokas po audros: daugiau nei 76 tūkst. klientų sulauks kompensacijų

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ketvirtadienį pradeda mokėti kompensacijas daugiau kaip 76 tūkst. klientų, kuriems po rugpjūtį Lietuvą nusiaubusios stiprios audros elektra buvo atkurta pernelyg vėlai.

Įstatymuose numatytos išmokos skiriamos privatiems ir verslo ESO klientams, jeigu elektros tiekimas jiems buvo atkurtas praėjus daugiau nei 72 valandoms.

ESO atstovė Rasa Juodkienė BNS nurodė, kad spalio 15 dieną klientams bus išsiųsti pranešimai apie jiems apskaičiuotas kompensacijas. Anot jos, jos nustatomos ir mokamos vadovaujantis Energetikos įstatymu, o kiekvienas klientas apie jam priklausančią sumą bus informuotas asmeniškai elektroniniu paštu.

Kreiptis į ESO papildomai nereikės

ESO teigimu, kompensacijos daugiau nei 76 tūkst. klientų bus apskaičiuotos automatiškai pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) metodiką. Todėl gyventojams ir įmonėms dėl šių išmokų papildomai kreiptis į bendrovę nereikės.

Išmokos dydis priklausys nuo individualaus elektros suvartojimo ir nuo to, kiek laiko tiekimo atkūrimas vėlavo. Vidutiniškai maždaug 150 kilovatvalandžių (kWh) elektros per mėnesį sunaudojantiems klientams fiksuota kompensacijos dalis sudaro apie 45 eurus. Taip pat už kiekvieną pavėluotą valandą, viršijančią 72 valandas, papildomai mokama maždaug po 1,05 euro.

Jeigu ESO klientui kompensaciją jau yra mokėjusi anksčiau ir turi jo banko sąskaitos numerį, pinigai bus pervesti automatiškai. Kitais atvejais bendrovė susisieks su klientais ir paprašys ESO savitarnoje pateikti banko sąskaitos duomenis.

R. Juodkienės teigimu, kompensacija bus išmokėta per 30 dienų nuo banko sąskaitos numerio gavimo.

Finansų ministerija rugsėjo pradžioje buvo apskaičiavusi, kad šioms išmokoms reikės apie 6 mln. eurų.

Atskiros išmokos už patirtą žalą

Kompensacijos už pernelyg ilgai neatkurtą elektros tiekimą mokamos nepriklausomai nuo išmokų už tiesioginę audros žalą. Pastarosios gali būti skirtos už sugedusį maistą, apgyvendinimą, generatoriaus įsigijimą ar nuomą bei jo kurą.

Gyventojams už tokius tiesioginius nuostolius jau kompensuota beveik 0,7 mln. eurų. Pasak ESO atstovės, daugiausia prašymų pateikiama dėl generatorių pirkimo ar nuomos išlaidų, kuro ir sugedusio maisto kompensavimo, o prašymai dėl apgyvendinimo sudaro tik nedidelę dalį – vos porą procentų.

Seime svarstoma idėja įpareigoti ESO mokėti kompensacijas vartotojams, jeigu dėl įvairių gamtos stichijų elektros tiekimo sutrikimas tęstųsi ilgiau nei 24 valandas.

Šiuo metu kompensacija priklauso elektros neturėjusiems ilgiau kaip 72 valandas, o nuo kitų metų turėtų įsigalioti 48 valandų terminas.

VERT pirmininkas Renatas Pocius anksčiau BNS teigė, kad pagal dabar taikomą VERT metodiką apskaičiuota kompensacija negali viršyti pusės sumos, kurią vartotojas per metus sumokėjo ESO. Energetikos ministerija siūlys šį ribojimą panaikinti, tačiau tam reikės keisti įstatymą.

Pasak R. Pociaus, dabartinė sistema neskatina ESO sparčiau atkurti elektros tiekimo žmonėms, kurie jo neturi ilgiau nei penkias paras, nes po šio laiko kompensacijos suma nebedidėja.

Rugpjūčio 22 dieną Lietuvą nusiaubusi audra buvo stipriausia nuo 1970 metų. Didžiausio sutrikimo metu elektros neturėjo beveik 270 tūkst. klientų, o paskutiniams vartotojams tiekimas buvo atkurtas tik po trijų savaičių.