Europa kelia griežtus klausimus Kinijai: kodėl pasaulis vis dar priklausomas nuo Pekino

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria Europos Sąjunga raginama laikytis tvirtesnės ir principais grindžiamos politikos Kinijos atžvilgiu. Diskusijoje apie šio dokumento nuostatas ir ES ryšius su Pekinu dalyvavo europarlamentaras Dainius Žalimas bei Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų narys Linas Balsys.

D. Žalimas pabrėžė, kad Europos Parlamento rezoliucijos užsienio politikos klausimais nėra privalomos, tačiau Parlamento pozicija parlamentinėje sistemoje išlieka reikšminga.

Jo teigimu, Europos Parlamentas įprastai vertina svarbiausias ES užsienio ir saugumo politikos kryptis, tarp jų – santykius su Kinija. Pasak europarlamentaro, priimtas dokumentas yra detalus ir subalansuotas.

Rezoliucijoje aiškiai įvardyti ES interesai santykiuose su Kinija, įskaitant siekį apsaugoti Europos pramonę nuo Kinijos subsidijuojamo eksporto daromos žalos. D. Žalimas šį tekstą vertino kaip tinkamą interesų išdėstymą ir gana detalias gaires ES vykdomosios valdžios institucijoms.

Jis nesutiko, kad ES susirūpinimas dėl Kinijos įtakos reikštų nusižeminimą prieš Pekiną. Pasak D. Žalimo, visame rezoliucijos tekste pateikiama pakankamai griežtų vertinimų bei keliami klausimai, kurių Kinija mieliau vengtų.

Europarlamentaras pažymėjo, kad per Europos Parlamento delegacijos vizitą Kinijoje buvo akivaizdu, jog Pekinas nenori diskutuoti tam tikromis temomis, o jų kėlimą gali vertinti kaip priešiškus veiksmus.

Tarp tokių klausimų jis išskyrė Tibetą, „etninės vienybės“ įstatymą ir Kinijos kišimąsi į Dalai Lamos reinkarnacijos klausimą. Visa tai, anot jo, minima ir rezoliucijoje.

Dokumente taip pat aiškiai nurodoma, kad negali būti toleruojama jokia prievarta prieš Taivaną. Kartu pabrėžiama būtinybė plėtoti santykius su bendras vertybes su ES puoselėjančiu Taivanu.

Pasaulis šoka pagal kinų dūdelę

Diskusijoje taip pat keliamas klausimas, ar ES, siekdama mažesnio Kinijos importo, nepermenkai dėmesio skiria savo pramonės stiprinimui – taip, kaip tai daro pati Kinija.

L. Balsio teigimu, Kinijos ir Europos požiūrį į pasaulį skiria esminiai filosofiniai bei konceptualūs skirtumai. Jo vertinimu, Vakarų civilizacija žmonių gerovę kuria skatindama ekonomiką, laisvą rinką ir demokratiją.

Tuo metu Kinijoje, pasak politiko, vyrauja autoritarinis režimas, kurio tikslas – stipri, agresyvi ir įtakinga valstybė. L. Balsys teigė, kad Kinijos tikslas nėra jos gyventojų gerovės didinimas.

Jis pažymėjo, kad bendras Kinijos vidaus produktas apytikriai prilygsta ES BVP, tačiau vienam gyventojui tenkančio BVP rodiklis skiriasi du ar tris kartus.

Pasak L. Balsio, Kinijoje veikia griežta planinė ekonomika: valstybė finansuoja konkrečias sritis ir viską, ką uždirba, investuoja į dar didesnę plėtrą. Jo teigimu, Kinija vienintelė pasaulyje turi retųjų žemės elementų gavybos ir apdorojimo technologijas, todėl likęs pasaulis yra priverstas prie jos taikytis.

Politikas tvirtino, kad Vakarų pasaulis daug ką praleido pro akis. Didžiosios pasaulio korporacijos, jo žodžiais, iš godumo investavo Kinijoje, o ši sukūrė taisykles, leidžiančias jai prieiti prie investuojančių įmonių ir jų technologijų.

L. Balsys teigė, kad taip Kinija taikiu būdu, be šnipinėjimo, perėmė technologijas ir toliau jas plėtoja.

Rezoliucija saugo Europos interesus

Kalbant apie Kinijos prekių poveikį ES pramonei, L. Balsys sakė, kad jų poveikis jau juntamas ne tik Europoje, bet ir viso pasaulio pramonėje.

Jo pateiktu vertinimu, prekybos deficitas su Kinija per vieną dieną siekia milijardą eurų, o tokie skaičiai yra labai dideli.

L. Balsio teigimu, Kinija įgyvendina politinį siekį dominuoti ir diktuoti sąlygas. Tuo jis aiškino ir Kinijos paramą Rusijai kare prieš Ukrainą, pridurdamas, kad Pekinas veikia pirmiausia savo interesų labui ir bendradarbiauja su tais, su kuriais jam naudinga.

Politikas teigiamai įvertino Europos Parlamento rezoliuciją.

D. Žalimas savo ruožtu pabrėžė, kad ne tik Kinija turi svertų daryti įtaką ES. Jo teigimu, Kinijai taip pat svarbu, kad santykių priešiškumas nepasiektų tokio lygio, kuriame prieš ją priemonių imtųsi tiek Jungtinės Amerikos Valstijos, tiek ES.

Europarlamentaro manymu, būtina ieškoti protingos pusiausvyros, nes Europa negali apsieiti be retųjų mineralų ir kai kurių kitų dalykų.

D. Žalimas atkreipė dėmesį į itin didelę rezoliucijos apimtį ir detalumą – joje rekomendacijoms nepakako vienos abėcėlės raidžių, todėl pereita prie dviejų raidžių kombinacijų. Pasak jo, dokumente numatytos priemonės nuo spaudimo iki paskatų, nors tai savaime negarantuoja, kad pavyks pasiekti visus tikslus.