Kapinėse telefonas gali tapti etiketo klaida: ekspertė paaiškino, kada fotografuoti leidžiama

Lapkričio pradžioje daugelis vyksta į kapines pagerbti mirusių artimųjų atminimo. Šiose vietose tvyrančią rimtį lengva pažeisti, todėl net ir nesilaikant griežtų etiketo normų kasdienybėje, prie artimųjų kapų reikėtų išlaikyti pagarbų elgesį.

Etiketo, diplomatinio protokolo ir aprangos kodo specialistė dr. Irena Kamińska-Radomska atkreipia dėmesį į dažniausias netinkamo elgesio formas kapinėse. Apie tai rašo fakt.pl.

Telefonams kapinėse – ne vieta

Savoir-vivre reiškia gebėjimą deramai elgtis konkrečiomis aplinkybėmis. Šios normos svarbios tiek įprastomis dienomis, tiek per šventes, o Visų Šventųjų diena ir Vėlinės reikalauja ypatingo santūrumo.

Kapinėse susitinkama su šeimos nariais bei pažįstamais, tačiau kartu išgyvenamas ir gyvybės bei mirties slėpinys. Būdami tarp gyvųjų, prisimename išėjusius, tad elgtis reikėtų ramiai ir pagarbiai.

Pasak I. Kamińskos-Radomskos, vienas svarbiausių kapinių etiketo klausimų yra mobiliųjų telefonų naudojimas. Ji ragina lankantis kapinėse telefonu nesinaudoti ir išjungti visus skambučius.

Ekspertė pabrėžia, kad kapinėse turėtų galioti panašus principas kaip bažnyčioje, kur naudojimasis mobiliuoju telefonu nėra įprastas.

Fotografuoti galima, bet svarbu netrukdyti

Vis dėlto telefono naudojimas fotografijai vertinamas kitaip. Nuotraukų darymas kapinėse nelaikomas netinkamu, jeigu tai netrukdo aplinkiniams.

I. Kamińska-Radomska aiškina, kad telefonu fiksuoti akimirkas kapinėse nėra nei etiketo pažeidimas, nei klaida. Ji palygino tai su bažnyčiomis, kuriose taip pat leidžiama įamžinti iškilmes.

Kapinėse nebūtina visiškai nekalbėti, tačiau pokalbiai turėtų vykti prislopintu balsu. Ekspertė nurodo, kad nederėtų garsiai šnekėti, juoktis ar triukšmauti.

Juoda apranga nėra būtina

Vykstant į kapines nebūtina rinktis vien juodų ar kitų tamsių drabužių. Etiketo specialistė primena, kad lapkričio 1-oji nėra laidotuvės, o mirusiųjų pagerbimo šventė, todėl aprangos spalvos gali būti įvairios.

Aprangos kodas nereikalauja nei juodos, nei tamsiai mėlynos spalvos drabužių – net raudonas paltas nebūtų laikomas netinkamu pasirinkimu. Tačiau apranga turėtų išlikti santūri ir neprovokuojanti.

Kapų puošimas neturėtų virsti lenktynėmis

I. Kamińska-Radomska pabrėžia, kad Visų Šventųjų diena nėra proga varžytis, kieno žvakė ar puokštė įspūdingesnė. Kapą verta papuošti, atnešti gėlių ar uždegti žvakę, tačiau nereikėtų persistengti.

Ekspertės teigimu, neetiška didžiuotis atsineštomis puošmenomis, lygintis su kitais ar komentuoti kitų žmonių paliktas dekoracijas. Taip pat svarbu gerbti kapavietę prižiūrinčių žmonių sprendimus: nereikėtų savavališkai kilnoti gėlių ar kitaip keisti sukurtos puošybos, o žvakes reikėtų statyti numatytose vietose.

Maldos metu pakanka pagarbos

Kapinėse lankosi skirtingų tikėjimų ir nevienodo požiūrio į religiją žmonės. Todėl prie kapo nereikia būtinai persižegnoti ar melstis kartu su kitais, net jeigu miręs artimasis buvo Romos katalikas.

Tačiau maldą reikėtų gerbti – jos metu tylėti, o prireikus galima nulenkti galvą. Ekspertė pabrėžia, kad nepriimtina maldą neigti, ją kritikuoti, trukdyti besimeldžiantiems ar į juos žiūrėti priešiškai.

Per antkapio apvadą galima pereiti tik atsargiai

Pagarba turi būti rodoma ir patiems mirusiesiems. Kapų niokoti negalima, o vaikams reikėtų neleisti lakstyti po kapavietes ar gadinti jų papuošimų.

Jei prie artimojo kapo kitaip prieiti nepavyksta, pasak I. Kamińskos-Radomskos, galima labai atsargiai pereiti per antkapio apvadą. Toks veiksmas nebūtų etiketo pažeidimas, jei nėra kitos išeities ir elgiamasi apdairiai.

Specialistė taip pat primena, kad griežto etiketo nėra: kai taisyklės žmogų pernelyg varžo ir sukausto, tai jau nebeturi sąsajos su paprastu mandagumu.

Kapinėse galioja ne vien nerašytos elgesio normos, bet ir vidaus tvarkos taisyklės. Jose paprastai draudžiama rūkyti, važinėti dviračiais ar paspirtukais, šiukšlinti, o daugelyje kapinių taip pat negalima vedžiotis augintinių.

Tiek oficialių, tiek nerašytų taisyklių paskirtis ta pati – sudaryti sąlygas ramiai prisiminti ir pagerbti artimuosius, kurių nebėra tarp mūsų.