Lietuvos senjorų sveikatos signalas: kurios ligos plinta sparčiausiai ir kur rodikliai didžiausi

Higienos instituto atlikta 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sveikatos statistikos analizė rodo, kad 2021–2025 m. augo ligotumas kraujotakos sistemos bei endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis. Tuo pat metu mažėjo mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro atstovė Jonė Jaselionienė pabrėžia, kad didesnis registruotų ligų skaičius nebūtinai reiškia, jog vyresni gyventojai ėmė sirgti daugiau. Šiuos rodiklius lemia ne vien žmonių sveikatos būklė, bet ir kreipimosi į gydymo įstaigas dažnumas, nustatomos ligos bei gyvenimo su jomis trukmė. Didėjantis ligotumas gali reikšti, kad ligos dažniau diagnozuojamos, žmonės ilgiau gyvena su lėtinėmis ligomis, o sveikatos priežiūros sistemoje sukaupiama daugiau duomenų apie jų būklę.

Didžiausias ligotumas buvo nustatytas dėl kraujotakos sistemos ligų – nagrinėjamu laikotarpiu jis išaugo 2,5 proc. Endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų ligotumas didėjo dar sparčiau – 35,5 proc. Tarp vyresnio amžiaus vyrų šios grupės ligotumas augo 47,5 proc., o tarp moterų – 31 proc. Didėjo ir hipertenzijos, širdies nepakankamumo, 2 tipo cukrinio diabeto bei lipoproteinų apykaitos sutrikimų rodikliai.

Ryškūs skirtumai tarp savivaldybių

Analizė atskleidė ir sveikatos skirtumus pagal gyvenamąją vietą. Kaimo vietovėse gyvenančių vyresnių žmonių ligotumas kraujotakos sistemos ligomis 2021–2025 m. padidėjo 3,2 proc., o miestuose – 1,6 proc.

2025 m. daugiausia kraujotakos sistemos ligų atvejų 1 000 gyventojų fiksuota Jonavos r. savivaldybėje – 951,7. Toliau rikiavosi Raseinių r. – 950,1, Varėnos r. – 927,8, Marijampolės – 927,0 ir Kėdainių r. – 926,1. Mažiausi rodikliai nustatyti Neringos – 577,7, Vilniaus r. – 744,8, Klaipėdos r. – 747,4, Birštono – 748,7 ir Palangos – 797,7 savivaldybėse.

Endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų atvejų kaimo vietovėse daugėjo 47 proc., o miestuose – 30,6 proc. Daugiausia tokių atvejų 1 000 gyventojų nustatyta Kėdainių r. savivaldybėje – 783,0, Jonavos r. – 765,3, Marijampolės – 762,3, Biržų r. – 733,9 ir Rokiškio r. – 729,3. Mažiausi rodikliai fiksuoti Neringos – 402,2, Skuodo r. – 434,5, Pakruojo r. – 450,3, Vilniaus r. – 455,5 ir Švenčionių r. – 473,3 savivaldybėse.

Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų smuko beveik ketvirtadaliu

Nors ligotumo rodikliai augo, visose trijose nagrinėtose mirties priežasčių grupėse mirtingumas mažėjo. Didžiausias pokytis fiksuotas dėl kraujotakos sistemos ligų: 2021–2025 m. mirtingumas nuo jų sumažėjo 22,7 proc. – nuo 3 585,3 iki 2 771,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Vis dėlto 2025 m. šios ligos tebebuvo pagrindinė 65 metų ir vyresnių gyventojų mirties priežasčių grupė.

Mirtingumas nuo išorinių priežasčių sumažėjo 12,1 proc., o nuo piktybinių navikų – 2,1 proc. Mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis iš esmės nekito: 2021 m. jis buvo 975,8, o 2025 m. – 955,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

J. Jaselionienė nurodo, kad mažėjantis mirtingumas yra palankus pokytis, tačiau jis nereiškia mažesnių sveikatos iššūkių vyresniame amžiuje. Augantis lėtinių ligų skaičius rodo prevencijos ir tinkamos ligų kontrolės svarbą. Anot jos, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kaimo gyventojams, nes kai kurių ligų ligotumas ir mirtingumas ten yra didesni, taip pat vyresnio amžiaus vyrams, kurių mirtingumas nuo išorinių priežasčių išlieka gerokai aukštesnis nei moterų. Reikia gerinti prevencinių ir sveikatos stiprinimo paslaugų prieinamumą bei mažinti teritorinius ir socialinius sveikatos netolygumus.

Taip pat akcentuojama būtinybė stiprinti griuvimų, traumų ir savarankiškumo praradimo prevenciją tarp vyresnio amžiaus žmonių. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama 85 metų ir vyresniems asmenims bei kaimo vietovių gyventojams. Griuvimų prevencijai tikslinga taikyti fizinio aktyvumo priemones, padedančias išlaikyti pusiausvyrą, raumenų jėgą ir funkcinį pajėgumą.