IT rinkoje – nerimą keliantis signalas: dvi bendrovės Lietuvoje atleis daugiau nei 100 darbuotojų

Rugsėjį apie planuojamus didelius grupinius atleidimus paskelbė dvi informacijos ir ryšių sektoriaus įmonės. Vokietijos bankininkystės debesijos platformos „Mambu“ padalinys Lietuvoje ketina atleisti 35 žmones, tai sudaro 43 proc. visos komandos. Švedijos „Intrum Holding“ valdoma „Intrum Global Business Services“ planuoja atsisveikinti su 76 darbuotojais, arba 57 proc. bendrovės darbuotojų.

Užimtumo tarnybos statistika rodo, kad pranešimų apie grupinius atleidimus informacijos ir ryšių sektoriuje daugėja.

„Mambu“ darbuotojų skaičių mažina vykdydama visos įmonių grupės strategiją. Numatoma atleisti 12 programinės įrangos kūrėjų, tiek pat duomenų bazių bei tinklų specialistų, taip pat šešis informacinių ir ryšių technologijų paslaugų padalinių vadovus.

Planuojama, kad darbuotojai iš įmonės išeis laikotarpiu nuo rugsėjo 14 dienos iki gruodžio 10 dienos. „Sodros“ duomenimis, dabar „Mambu“ Lietuvoje dirba 81 žmogus.

„Intrum Global Business Services“ mažina darbuotojų skaičių, nes sumažėjo bendrovės teikiamų paslaugų apimtis. Iš 133 darbuotojų numatyta atleisti 76. Tarp jų 74 yra duomenų administravimo specialistai ir komandų vadovai.

Šių darbuotojų išėjimas numatytas nuo rugsėjo 30 dienos iki kitų metų sausio 15 dienos.

Informacijos ir ryšių sektoriuje grupinių atleidimų padaugėjo

Iki šių metų rugsėjo 15 dienos Užimtumo tarnyba informacijos ir ryšių sektoriuje sulaukė 10 pranešimų apie grupinius atleidimus. Juose nurodyta, kad darbo gali netekti 370 žmonių.

Tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu buvo užregistruoti 8 tokie atvejai, apėmę 260 darbuotojų. 2024 metų sausio–rugsėjo mėnesiais gauti 3 pranešimai dėl 124 žmonių atleidimo.

Šiemet šiam sektoriui tenka 14,5 proc. visų Lietuvoje registruotų grupinių atleidimų ir 12,5 proc. visų darbuotojų, įspėtų apie planuojamą atleidimą.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius užregistruota tiek pat grupinių atleidimų, kiek per visus 2025 metus. Pernai fiksuota 10 tokių atvejų, kurie apėmė 320 darbuotojų.

Vis dėlto darbuotojų, kuriuos ketinama atleisti, skaičius kiekvienais metais nuosekliai nedidėja. Per visus 2024 metus buvo registruoti 6 grupiniai atleidimai, tačiau jie palietė net 431 žmogų.

IT darbo ieško 2,6 tūkst. žmonių

Rugsėjo pradžioje Užimtumo tarnyboje buvo registruota 2,6 tūkst. darbo ieškančių IT specialistų. Tai 200 daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Tačiau informacijos ir ryšių sektoriuje anksčiau dirbo tik maždaug 800 jų. Kiti į IT ateina iš skirtingų veiklos sričių, persikvalifikuoja, anksčiau nebūtinai dirbo IT darbą arba vertėsi savarankiška veikla.

Per metus labiausiai išaugo programinės įrangos kūrėjo darbo ieškančiųjų skaičius – jų buvo 77 daugiau. Sistemų analitikų padaugėjo 44, sistemų administratorių – 42, o programinės įrangos testuotojų – 27.

Vidutiniškai registruotas nedarbas tarp IT specialistų trunka 6,5 mėnesio – savaite trumpiau nei prieš metus.

Šiemet IT specialistams skirtas laisvas darbo vietas Užimtumo tarnybos portale skelbė 129 darbdaviai. Pernai tuo pačiu metu tokių darbdavių buvo 150. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad technologijų darbuotojų įmonės neretai ieško ir kitais būdais: „LinkedIn“ platformoje, per rekomendacijas, tiesioginę specialistų paiešką, universitetus ar IT bendruomenes.

Užimtumo tarnybos vertinimu, „Mambu“ ir „Intrum Global Business Services“ planuojami atleidimai yra svarbūs atvejai, bet vien jų nepakanka teigti, kad Lietuvoje prasidėjo plataus masto IT darbuotojų atleidimų procesas.

Skirtingų įmonių sprendimus gali lemti įvairios aplinkybės – veiklos organizavimo pertvarkos, mažėjančios paslaugų apimtys, išlaidų optimizavimas ar kiti verslo sprendimai.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, informacijos ir ryšių sektoriuje dirbančių žmonių skaičius mažėjo, o pastaruoju metu kas mėnesį atleidžiama kiek daugiau darbuotojų, nei priimama į darbą. Šio sektoriaus atlyginimai tebėra didžiausi, nors jų augimas yra sulėtėjęs.

Ryškaus bedarbių IT specialistų skaičiaus šuolio kol kas nematyti. Todėl rinka rodo vėsimo ženklus, tačiau kalbėti apie visuotinę atleidimų bangą dar anksti.

Darbdaviai kandidatų gali rinktis daugiau

Technologinių atrankų bendrovės „Peoplelink“ padalinio vadovė Dovilė Baltramiejūnaitė teigė, kad dabartinės IT darbo rinkos situacijos vienu atsakymu apibūdinti neįmanoma.

Naujų pozicijų apskritai sumažėjo, tačiau įvairių sričių specialistų galimybės darbo rinkoje reikšmingai skiriasi.

Pasak jos, darbuotojų poreikis nebėra toks intensyvus, koks buvo prieš keletą metų, kai technologijų bendrovės sparčiai plėtėsi. Dabar nauji žmonės dažniau samdomi pakeisti iš darbo išeinančius kolegas arba sustiprinti komandą tam tikrų gebėjimų turinčiais specialistais.

D. Baltramiejūnaitė palygino, kad ne itin siauros ar specifinės technologinės krypties poziciją šiandien užpildyti lengviau nei pandeminio IT rinkos pakilimo laikotarpiu. Anuomet net keli programuotojo pozicija susidomėję kandidatai jau buvo laikomi geru rezultatu, o dabar potencialių kandidatų ratas yra daug platesnis.

Kitaip yra labai specifinių kompetencijų ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų segmente. Stiprūs specialistai dažniausiai aktyviai naujo darbo neieško, todėl įmonėms dėl jų vis dar tenka varžytis.

Paklausūs, anot „Peoplelink“ atstovės, išlieka žmonės, turintys gilų technologinį supratimą, galintys rasti nestandartinius sprendimus bei kurti naujus produktus.

Sunkesnė situacija gali būti darbuotojams, kurių veikloje dominuoja sistemų administravimas ar pasikartojančios užduotys, nes dalį tokių darbų vis geriau atlieka dirbtinio intelekto įrankiai.

D. Baltramiejūnaitė nurodė, kad praktikoje paklausūs tebėra vyresnieji tinklų inžinieriai, duomenų inžinieriai, įterptinių sistemų programuotojai ir kitų nišinių technologijų specialistai.

Daugiau sunkumų ieškant darbo gali kilti UI ir UX dizaineriams bei „front-end“ programuotojams. Tai nereiškia, kad šios profesijos yra paprastos ar jų darbuotojus nesunku pakeisti. Istoriškai tokių specialistų darbo rinkoje yra daugiau, todėl sumažėjus bendram IT darbo pasiūlymų skaičiui sustiprėjo konkurencija dėl vienos pozicijos.

Vieno vidutinio termino, per kurį IT darbuotojas gali rasti naują darbą, pašnekovė nenurodė. Paieškos trukmė priklauso nuo žmogaus patirties, kompetencijų ir pasirinktos technologinės specializacijos.

Jos teigimu, ypač svarbu, ar specialisto gebėjimai atitinka esamus rinkos poreikius. Net labai patyrusiam darbuotojui darbo paieškos gali užsitęsti, jei jo specializacija konkrečiu metu nėra paklausi, o retų ir reikalingų kompetencijų turintis žmogus naują darbą gali rasti gerokai sparčiau.

Bendra tendencija, anot D. Baltramiejūnaitės, aiški – technologijų sektoriuje darbo pasiūlymų mažiau nei rinkos pakilimo metais. Dalis žmonių dėl to naujos vietos ieško ilgiau, o darbdaviai gali kruopščiau rinktis kandidatus.

Ji apibendrino, kad IT rinka tapo daug selektyvesnė: kai kurių krypčių specialistų pasiūla gali atrodyti didelė, tačiau aukštos kvalifikacijos ir specifinių technologijų ekspertų trūkumas išlieka.

Atleidimai savaime nereiškia sektoriaus nuosmukio

„Infobalt“ vadovas Simonas Černiauskas pažymėjo, kad daug IT naudojančiose srityse pasikartojančių procesų automatizavimas seniai tapo įprasta praktika. Vis dėlto dirbtinis intelektas reikšmingai praplečia automatizavimo galimybes.

Jo teigimu, DI gali atlikti ir anksčiau daugiau žmogaus darbo reikalavusias užduotis – rengti tekstus, analizuoti informaciją bei rašyti programinį kodą.

Dirbtinio intelekto įtaka juntama ir programinės įrangos kūrime, nes tokie įrankiai padeda greičiau įvykdyti standartines arba pasikartojančias programavimo užduotis. Tačiau spartesnis kodo rašymas nereiškia, kad tiek pat paspartėja visas produkto kūrimas: reikia suprasti kliento problemą, projektuoti sistemas, vertinti kokybę ir pasirūpinti saugumu.

S. Černiauskas nurodė, kad DI jau geba perimti reikšmingą dalį tradicinių pradinio lygio specialistų darbų. Dėl to dalis IT įmonių perskirsto užduotis ir daugiau jų patiki DI priemonėms. Dėmesys nuo bazinio programavimo krypsta į sugeneruoto kodo vertinimą, kokybės bei saugumo užtikrinimą – sritis, kurioms paprastai būtina didesnė patirtis. Panašių pokyčių vyksta ir rinkodaroje, klientų aptarnavime bei kitose veiklose.

Dėl šių priežasčių kai kurios bendrovės atsargiau samdo žmones ir iš naujo vertina komandų struktūrą. Tačiau visų atleidimų sieti tik su dirbtiniu intelektu negalima – juos gali nulemti klientų paklausos pokyčiai, vidinių procesų efektyvinimas arba tarptautinių grupių sprendimai perskirstyti veiklą.

Dabartinė situacija nėra tokia pati kaip 2021–2022 metais, kai padidėjusi skaitmeninių paslaugų paklausa lėmė greitą IT komandų augimą. Šiuo metu įmonės atidžiau vertina užsakymų perspektyvas, darbuotojų užimtumą ir veiklos efektyvumą.

Pasak S. Černiausko, kai užsakymų nepakanka visai komandai arba tą patį darbą galima atlikti su mažesniu žmonių skaičiumi, įmonės peržiūri samdymo planus, o kai kuriais atvejais ir darbuotojų skaičių.

Vis dėlto pavienių įmonių sprendimai mažinti komandas dar nėra pakankamas pagrindas teigti, kad traukiasi visas Lietuvos technologijų sektorius. Tarptautinės bendrovės sprendimus priima vertindamos bendrą grupės veiklą, todėl vieno padalinio pertvarka nebūtinai reiškia, kad Lietuvos konkurencingumas sumažėjo.

„Infobalt“ vadovas pabrėžė, kad vienos bendrovės mažina darbuotojų skaičių, o kitos tuo pat metu ieško specifinių kompetencijų turinčių žmonių. Todėl svarbu vertinti ne tik bendrą darbo vietų kiekį, bet ir tai, kokios pozicijos kuriamos bei kokią pridėtinę vertę jos sukuria.

Didžiausias paklausos sumažėjimas, jo teigimu, jaučiamas tarp pradedančiųjų programuotojų ir specialistų, atliekančių paprastesnes, besikartojančias programavimo užduotis. Tačiau tai nereiškia, kad programavimo žinios tampa nereikalingos – keičiasi darbdavių ieškomų gebėjimų derinys.

Paklausa išlieka specialistams, galintiems kurti ir integruoti DI sprendimus, dirbti su duomenimis, užtikrinti kibernetinį saugumą bei projektuoti sudėtingas sistemas. Reikalingos ir „DevOps“, platformų inžinerijos bei įterptinių sistemų programavimo kompetencijos. Vis svarbesnis tampa gebėjimas prisiimti atsakomybę už visą sprendimą – nuo problemos supratimo iki patikimai veikiančios sistemos.