Karnivoro dieta vilioja greitais pokyčiais: profesorius įspėja apie storosios žarnos vėžio riziką

Lietuvoje vis daugiau dėmesio sulaukia karnivoro, arba mėsėdžių, mityba. Jos besilaikantieji renkasi vien gyvūninės kilmės produktus – mėsą, kiaušinius, pieną ir kitą panašų maistą. Šios dietos šalininkai kalba apie mažėjantį svorį, geresnę savijautą bei silpnesnius skausmus, tačiau Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas profesorius Rimantas Stukas ragina įvertinti ir galimas pasekmes sveikatai.

Naujos dietos greitai patraukia dėmesį

Profesoriaus teigimu, karnivoro mityba pasaulyje nėra naujiena. Vis dėlto nuolat atsiranda įvairių teorijų ir mitybos krypčių, kurios tam tikru metu tampa itin populiarios.

R. Stukas pažymėjo, kad vieni žmonės tokias dietas išbando ir džiaugiasi rezultatais, o kiti jas vertina kritiškai. Anot jo, šias tendencijas sieja tai, kad ilgainiui susidomėjimas jomis paprastai sumažėja.

Karnivoro dieta grindžiama tik gyvūninės kilmės produktų vartojimu: valgoma mėsa, žuvis, kiaušiniai, kartais pasirenkami ir kai kurie pieno produktai. Tuo metu daržovių, vaisių, grūdų, ankštinių kultūrų, riešutų bei kitų augalinių produktų visiškai atsisakoma.

Profesorius nurodė, kad žmones gali patraukti trumpalaikiai šio mitybos būdo rezultatai. Dieta yra paprasta, o baltymų ir riebalų gausa leidžia ilgiau jaustis sotiems bei rečiau užkandžiauti.

Atsisakius angliavandenių, galima išvengti staigių cukraus kiekio kraujyje svyravimų, todėl dalis žmonių jaučiasi stabilesni ir ilgiau sotūs. Svoris neretai mažėja dėl itin sumažėjusio angliavandenių bei dažnai mažesnio bendro suvartojamų kalorijų kiekio.

Pasak R. Stuko, kai kuriems žmonėms gali sumažėti pilvo pūtimas ar kiti virškinimo negalavimai. Tai gali būti susiję su tuo, kad iš raciono pašalinami glitimo turintys produktai arba maistas, kurio žmogus netoleravo to nežinodamas.

Skaidulų trūkumas gali silpninti apsaugą

Nors karnivoro mitybos šalininkai vardija jos naudą, profesorius atkreipė dėmesį į svarbius šios dietos aspektus. Valgant tik gyvūninės kilmės produktus, organizmui gali pradėti trūkti skaidulinių medžiagų, kurių daugiausia gaunama iš daržovių, vaisių, grūdinių produktų ir ankštinių kultūrų.

Skaidulos svarbios ne vien normaliam tuštinimuisi. Jos yra pagrindinis naudingųjų žarnyno bakterijų maistas, o žarnyno mikrobiota susijusi su daugeliu organizmo funkcijų.

Profesorius aiškino, kad naudingosioms bakterijoms negaunant maisto jų gali mažėti. Tai gali turėti įtakos virškinimui, imuninei sistemai, nuotaikai ir bendrai organizmo būklei.

Jis taip pat pabrėžė skaidulų reikšmę saugant storąją žarną nuo vėžinių pakitimų. Jei jų suvartojama per mažai, ši apsauginė funkcija silpnėja.

Karnivoro dietos metu kartu suvartojama ir daug mėsos. R. Stukas atkreipė dėmesį, kad gausus raudonos mėsos vartojimas jau seniai siejamas su didesne storosios žarnos vėžio rizika.

Dar didesnis pavojus siejamas su perdirbtais raudonos mėsos produktais – dešromis, skilandžiais, rūkytais kumpiais ir panašiais gaminiais. Profesoriaus teigimu, ilgainiui vien mėsa gali pabosti, todėl žmonės į savo valgiaraštį dažnai įtraukia daugiau tokių produktų.

Rizika inkstams ir širdies bei kraujagyslių sistemai

Profesorius ragino nepamiršti ir didelio baltymų kiekio. Nors mėsa ir žuvis yra geri baltymų šaltiniai, jų perteklius gali kelti problemų inkstams.

Didelis baltymų kiekis apkrauna inkstus, gali skatinti inkstų akmenų susidarymą bei inkstų funkcijos sutrikimus. Be to, mėsoje esantys purinai didina šlapimo rūgšties kiekį organizme, todėl auga podagros rizika.

R. Stuko teigimu, ypač atidūs turėtų būti žmonės, turintys širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Tokia mityba gali būti susijusi su padidėjusiu cholesterolio kiekiu.

Gyvūninės kilmės produktuose yra daug cholesterolio ir sočiųjų riebalų. Kai didelę raciono dalį sudaro mėsa bei riebūs pieno produktai, gali padidėti vadinamojo blogojo cholesterolio kiekis kraujyje.

Profesorius nurodė, kad tai siejama su aterosklerozės vystymusi ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Ilgainiui gali didėti infarkto arba insulto tikimybė.

Apibendrindamas R. Stukas pažymėjo, kad Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomose mokslu pagrįstose mitybos rekomendacijose karnivoro dieta nėra pateikiama kaip rekomenduojamas pasirinkimas.

Profesoriaus patarimas dėl mėsos kiekio

Pašnekovas patarė vadovautis naujomis sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijomis. Jose nurodoma per savaitę neviršyti 350 gramų mėsos kiekio, tai yra maždaug 50 gramų per dieną.

Profesorius taip pat pabrėžė, kad raudonos mėsos nereikėtų tiesiog pakeisti didesniais paukštienos kiekiais. Jo teigimu, pagrindinis principas turėtų būti įvairi ir subalansuota mityba, kurioje svarbią vietą užima augaliniai produktai. Karnivoro dieta šiems principams iš esmės prieštarauja.

R. Stukas pridūrė, kad viena pagrindinių šios dietos problemų yra ilgalaikių duomenų stoka. Kol kas nėra tyrimų su žmonėmis, kurie tokios mitybos laikėsi 10–20 metų.

Vis dėlto mokslininkai vertina atskirus šios dietos elementus. Jau sukaupta daug mokslinių duomenų apie didelio raudonos mėsos kiekio, skaidulų stokos, perdirbtos mėsos ir perteklinių baltymų poveikį, todėl pagal šias žinias vertinama galima rizika.

Profesorius pripažino, kad trumpuoju laikotarpiu žmogus gali pasijusti geriau: būti sotesnis, numesti svorio ar patirti mažiau virškinimo sutrikimų. Tačiau vertinant ilgesnę perspektyvą jis ragino būti atsargius.

Anot R. Stuko, žmogaus organizmas evoliuciškai prisitaikęs gauti įvairų maistą. Visiškai atsisakius augalinės kilmės produktų gali pritrūkti svarbių maistinių medžiagų, todėl mokslas šiuo metu palaiko ne kraštutines mitybos sistemas, o visavertę ir subalansuotą mitybą, apimančią tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės produktus.