Karo sąskaita Persijos įlankoje šokiruoja: iki 2030-ųjų nuostoliai gali pasiekti 790 mlrd. dolerių

JAV ir Irano karas Persijos įlankos valstybėms gali kainuoti itin brangiai. Draudimo bendrovė „Allianz Trade“ trečiadienį paskelbė, kad tiesioginė materialinė žala jau viršija 200 mlrd. dolerių, o bendri ekonominiai praradimai iki 2030 m. gali priartėti prie 790 mlrd. dolerių.

Karas prasidėjo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis surengė smūgius Iranui. Didžiausia Irano atsakomųjų atakų našta teko Persijos įlankos šalims. Teheranas taip pat suvaržė laivybą strategiškai svarbiame Hormuzo sąsiauryje bei atakavo JAV sąjungininkių civilinę infrastruktūrą – oro ir jūrų uostus, energetikos objektus, žymius statinius ir amerikiečių objektus.

„Allianz Trade“ vertinimu, bendra materialinė žala visame regione yra kiek didesnė nei 200 mlrd. dolerių. Labiausiai nukentėjo nuo Hormuzo sąsiaurio priklausomų šalių ekonomika, ypač jų energetikos infrastruktūra.

Daugiau nei 80 smūgių energetikos objektams

Ataskaitoje nurodoma, kad karo metu buvo atakuota daugiau kaip 80 energetikos objektų. Daugiausia jų buvo Kuveite, Katare ir Bahreine, o trečdalis šių objektų patyrė didelę žalą.

Pasekmės neapsiribojo energetikos sektoriumi. Karas paveikė ir turizmą bei nekilnojamojo turto rinką, todėl artimiausiais metais šių sričių augimas, kaip prognozuojama, lėtės.

„Allianz Trade“ skaičiavimu, Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo tarybos (GCC) šalims bendra karo kaina iki 2030 m. turėtų siekti 790 mlrd. dolerių. Tai reikštų 5,9 proc. BVP praradimą, palyginti su ekonomikos augimo prognozėmis, galiojusiomis iki karo.

Šis įvertis apima 2026–2030 m. prarastą ekonominės produkcijos vertę – skirtumą tarp prieš karą prognozuoto regiono sukuriamo ekonomikos masto ir dabar po karo numatomos produkcijos.

Valstybiniai fondai gali būti nukreipti į vietos projektus

Siekiant padengti dalį nuostolių, Persijos įlankos valstybės, tikėtina, dalį valstybinių investicinių fondų lėšų perskirs vidaus projektams.

Numatoma, kad išorės sektoriaus perteklius sumažės perpus, tačiau dalį šio kritimo turėtų atsverti į šalis sugrįžtančios valstybinių investicinių fondų lėšos. Ataskaitoje teigiama, kad iki 2030 m., mažinant investicijas užsienyje, vidaus investicijoms papildomai gali būti skirta apie 120 mlrd. dolerių.

Karo aplinkybės didina poreikį daugiau išlaidų nukreipti šalies viduje: vyriausybių dėmesys nuo milžiniškų projektų persikelia į atsparumo stiprinimo bei su saugumu susijusias iniciatyvas.

Draudiko duomenimis, iki 2030 m. Persijos įlankos šalys vidaus infrastruktūrai ir gynybai turėtų skirti 380–400 mlrd. dolerių. Tai galėtų sukurti maždaug 160 mlrd. dolerių vertės galimybių privatiems ir užsienio investuotojams.

Nors laivyba Hormuzo ir Bab el Mandebo sąsiauriuose yra apribota, Saudo Arabijos naftos milžinė „Aramco“ praėjusią savaitę pranešė, kad trečiojo ketvirčio grynasis pelnas padidėjo 34,6 proc. Bendrovės rezultatams įtakos turėjo dėl Irano nustatytų laivybos ribojimų Hormuzo sąsiauryje kilusios naftos kainos.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad vienos didžiausių pasaulyje naftos gamintojų Saudo Arabijos BVP šiemet smuks 3,3 proc. Ši prognozė yra penkiais procentiniais punktais blogesnė nei liepą skelbta vertinant šalies ekonomiką.