Kauno dviejų moterų nužudymo byla: psichologas įvardijo, kas gali auginti žiaurumą

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl dviejų moterų nužudymo užtruko dėl jo specifikos. Buvo atlikta daug procesinių veiksmų, ekspertizių ir objektų tyrimų. Tyrimo duomenimis, viena iš žmogžudysčių galėjo būti įvykdyta itin žiauriai.

Tokie nusikaltimai kelia klausimą, kas paskatina žmones imtis smurto, kodėl pasirenkamas toks žiaurumas ir ar panašių tragedijų galima išvengti.

Anksčiau naujienų portalui tv3.lt psichologas ir psichoterapeutas Edvardas Šidlauskas aiškino, kad mažinant kraupių nusikaltimų skaičių svarbu suprasti visuomenėje vykstančius procesus.

Specialistas problemą sieja su silpnėjančia empatija

E. Šidlausko vertinimu, didėjantį žiaurių nusikaltimų skaičių Lietuvoje labiau reikėtų sieti ne su augančia agresija, o su empatijos stoka.

Jo teigimu, tiek vaikai, tiek suaugusieji vis rečiau jaučia empatiją aplinkiniams, nes bendravimas persikėlė į virtualią erdvę. Reikšmingos įtakos tam turėjo ir pandemija.

Psichologas aiškino, kad nuotolinis bendravimas gali skatinti agresyvumą, egocentriškumą ir neadekvatų elgesį santykiuose. Jo manymu, virtualioje aplinkoje susiformavusi bendravimo kultūra persikelia į kasdienį gyvenimą, todėl žmonės tampa reiklesni, labiau susitelkę į save ir prasčiau geba bendrauti gyvai.

Pasak specialisto, daug laiko virtualioje erdvėje praleidžiantis žmogus kitus gali pradėti skirstyti į tuos, kurie priima jo normas bei vertybes, ir tuos, kurie joms nepritaria. Pastarieji tuomet gali sukelti pyktį ir agresiją.

Virtuali erdvė mažina poreikį prisitaikyti prie kito

E. Šidlauskas atkreipė dėmesį, kad bendraudami gyvai paaugliai ir suaugusieji mato vieni kitų emocijas, o internete patys pasirenka, kaip perteikti savo toną ar nuotaiką.

Anot jo, toks bendravimas gali atpratinti nuo įsiklausymo į šalia esantį žmogų ir nuo supratimo, kad kitas taip pat turi savo poreikius bei požiūrį, prie kurio kartais būtina prisitaikyti. Virtualioje erdvėje žmogus gali tiesiog nutraukti kontaktą arba susikurti kitą tapatybę.

Psichologo teigimu, internete, kuris ypač reikšmingas paaugliams, žmonės kartais elgiasi tarsi slėptųsi po kauke. Tai gali leisti mažiau save kontroliuoti, išlaisvinti žemesniuosius instinktus ir veikti impulsyviau.

Jis pasakojo girdėjęs pacientų išsakytą mintį, kad egzistuoja tik jie patys, o viskas aplink turi suktis apie juos. Specialisto vertinimu, tokia nuostata atspindi dalį šiandienos problemų.

Kitas žmogus gali būti matomas tik kaip priemonė

Pasak E. Šidlausko, empatijos stoka gali paskatinti žmones į kitus pradėti žvelgti kaip į objektus. Tuomet tampa gerokai sunkiau suvokti jų patiriamą skausmą ir emocijas.

Specialistas tai siejo su vartotojiška psichologija, kai aplinka vertinama kaip išteklius asmeniniams poreikiams patenkinti. Tokiu atveju kitas žmogus tampa paslaugos teikėju ar pramogos šaltiniu, o ne gyvu asmeniu.

Anot jo, dingus emociniam ryšiui, žmogų lengviau vertinti kaip daiktą, su kuriuo galima elgtis savo nuožiūra. Panašus požiūris, jo teigimu, gali būti nukreiptas į silpnesnius, mažumas ar kitokius žmones.

Empatiją galima ugdyti

Psichologas pabrėžė, kad empatija yra lavinamas gebėjimas. Jo teigimu, ją gali stiprinti net itin sunkius nusikaltimus padarę asmenys, o paaugliai paprastai yra imlesni pokyčiams.

Vienu iš būdų jis įvardijo vaizduotės pratimus: aukų istorijų skaitymą, bandymą įsijausti į jų situaciją ir įsivaizduoti save jų vietoje. E. Šidlauskas nurodė, kad tyrimai rodo tokių metodų veiksmingumą.

Vis dėlto jis pripažino, kad paskatinti visą visuomenę atlikti tokius pratimus būtų sudėtinga. Todėl svarbu sąmoningai skirti laiko gyvam bendravimui, o tėvams – raginti vaikus daugiau bendrauti ne virtualiai. Tai, anot specialisto, gali būti investicija į save.

Jis taip pat pažymėjo, kad Vakaruose psichiatrai kai kuriais atvejais vietoje vaistų jau rekomenduoja chorą ar kitą bendruomeninę veiklą, nes žmonėms trūksta gyvo ryšio, nors jie patys ne visuomet suvokia, kiek nuo jo nutolo.

Baigtas tyrimas dėl dviejų moterų nužudymo Kaune

Teisėsaugos surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad B. Mikutavičius 2025 m. gruodžio 4 d. duriančiu–pjaunančiu įrankiu mirtinai sužalojo 2003 m. gimusią moterį. Ji nuo patirtų sužalojimų mirė. Netrukus mirtinai sužalota ir 2001 m. gimusi moteris.

Prokuratūra pranešė, kad vienos iš dviejų B. Mikutavičiui inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikacija po ikiteisminio tyrimo nepasikeitė. Dėl kitos veikos įtarimai perkvalifikuoti į žmogaus nužudymą, jį kankinant arba kitaip itin žiauriai.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad už kito žmogaus nužudymą gresia laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų. Už žmogaus nužudymą kankinant arba kitaip itin žiauriai gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

Kauno apygardos teismo nutartimi įtariamajam B. Mikutavičiui suėmimas pratęstas trims mėnesiams. Jis suimtas nuo praėjusių metų gruodžio 7 dienos.