Kinijos klausimu – perspėjimas Lietuvai: ragina neskubėti ir atskirti Taivano bei Pekino derybas

Po trečiadienį už uždarų durų vykusio Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio parlamentarai sutarė, kad santykių su Kinija normalizavimo nereikėtų forsuoti. Taip pat pabrėžta būtinybė šį procesą atskirti nuo ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu stiprinimo.

URK pirmininkas Remigijus Motuzas pranešė, kad užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys komitetą informuos prieš derybas su Taivanu ir Kinijos Liaudies Respublika bei joms pasibaigus. Pasak R. Motuzo, posėdžio dalyviai vieningai laikėsi nuomonės, kad skubėti nereikia.

Komiteto vadovo teigimu, aptarti du atskiri keliai: diplomatinių ryšių su Kinija atkūrimas, numatytas Vyriausybės programoje, ir ekonominių ryšių su Taivanu plėtra. R. Motuzas pažymėjo, kad diplomatinių santykių atkūrimas neturėtų reikšti politinio suartėjimo su Pekinu.

Seimo URK vicepirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis priekaištavo Užsienio reikalų ministerijai (URM) dėl veiksmų, susijusių su Taivaniečių atstovybės pavadinimu. Jo teigimu, prieš imdamasis tokių iniciatyvų ministras turėjo pasitarti su parlamentarais, tačiau komiteto nariai šiuo klausimu buvo apeiti.

Ž. Pavilionis laikosi pozicijos, kad Lietuva neturėtų skubiai gerinti santykių su Pekinu, kol išlieka Kinijos keliamos ekonominės ir saugumo grėsmės. Jis teigė nematantis pagrindo nusistatyti terminus iki Naujųjų metų, kai, jo vertinimu, grėsmė tik didėja.

Panašiai kalbėjo ir konservatorių frakcijos atstovas Emanuelis Zingeris. Jo vertinimu, santykių su Kinija atkūrimas nėra vien diplomatinė procedūra, nes Pekinas gali įvairiais būdais daryti poveikį Lietuvos visuomenei iš vidaus.

Parlamentaras ragino prieš priimant sprendimus dėl santykių su Pekinu įvertinti Kinijos paramą Rusijai ir jos įtaką Vakarų valstybėms. Anot E. Zingerio, Kinija yra vienas iš svarbių veiksnių, galinčių silpninti Vakarų demokratinių valstybių vienybę.

Ž. Pavilionis mano, kad prioritetu turėtų tapti apčiuopiami ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu rezultatai. Tarp jų jis išskyrė susitarimą dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir didesnes investicijas, o ne Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo klausimą.

Pasak parlamentaro, dvigubo apmokestinimo susitarimas reikalingas kuo greičiau, nes šiuo metu Taivane veikiančiam Lietuvos verslui mokesčius tenka mokėti du kartus. E. Zingeris taip pat pareiškė, kad atstovybės pavadinimo keisti nereikia, o ekonominius ryšius su Taivanu būtina plėsti, į šią rinką aktyviau įsitraukiant Lietuvos verslui.

R. Motuzas pripažino, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimą komplikuoja politinės diskusijos tiek Lietuvoje, tiek Taivane. Jo teigimu, URK diskusijose šiuo metu atsiranda daug vidaus politikos elementų – ginčų tarp pozicijos ir opozicijos dėl informacijos nutekinimo bei kitų aplinkybių.

Komiteto pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį į Taivane artėjančius lapkričio 28 d. rinkimus. Dėl to, jo vertinimu, greito sprendimo tikėtis nereikėtų. R. Motuzas pabrėžė, kad niekas nereikalauja šio klausimo išspręsti nedelsiant, nes Kinijos ir Taivano kryptys yra atskiros.

Parlamentarų pokalbis su Kinijos diplomatais nepriskiriamas oficialiai programai

R. Motuzas patvirtino, kad trečiadienį planuotas dalies parlamentarų susitikimas su Kinijos diplomatais nėra oficialios vizito programos dalis.

Anksčiau skelbta, kad Seimo grupės „Už diplomatinių santykių su Kinija atkūrimą“ nariai su Kinijos atstovais ketina susitikti trečiadienį. Oficialus URM susitikimas su diplomatais numatytas ketvirtadienį.

URK pirmininkas nurodė, kad parlamentarų susitikimas yra pačios grupės iniciatyva ir oficialiu nelaikomas. Jis pridūrė, kad Seimo nariai turi teisę susitikti su užsienio valstybių atstovais, tačiau esamomis aplinkybėmis tokie susitikimai nėra tikslingi.

Vis dėlto R. Motuzas pabrėžė, kad pagrindinė Kinijos diplomatų derybų partnerė Lietuvoje yra URM. Pasak jo, šios derybos tęsia procesą, kuris vasaros pradžioje vyko Kinijoje.

Ž. Pavilionis atskirą parlamentarų iniciatyvą susitikti su Kinijos diplomatais įvertino kritiškai. Jo teigimu, tokie veiksmai gali skaldyti bendrą Lietuvos užsienio politikos poziciją.

ELTA primena, kad portalo „Delfi“ duomenimis, rugsėjo 24 d. URM atstovai Taivaniečių atstovybės vadovei Constance H. Wang perdavė neformalų reikalavimų dokumentą. Jame Taivanas buvo paragintas iki spalio 1 d. pakeisti atstovybės Vilniuje pavadinimą.

Skelbta, kad už pavadinimo pakeitimą Taivano pusei siūlyta pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų ir pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai smarkiai paaštrėjo. Kinija Lietuvai pritaikė diplomatinius bei ekonominius ribojimus. Dabartinės Vyriausybės programoje numatytas siekis normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija.