Kinų automobiliai Norvegijos kariuomenės pratybose rinko jautrius duomenis: įrašuose – net kodai į karinius objektus

Kinijoje pagamintos transporto priemonės per Norvegijos kariuomenės saugumo pratybas užfiksavo jautrius duomenis – tarp jų patekimui į saugomas teritorijas naudojamus kodus ir pareigūnų judėjimą. Šis incidentas sustiprino nuogąstavimus dėl prie interneto prijungtų automobilių keliamos rizikos.

Laikraščio „Dagens Naeringsliv“ duomenimis, rugsėjo 14–18 dienomis Oslo oro uoste surengtų pratybų dalyviai, laukdami ir naršydami automobilio ekrano nustatymuose, aptiko integruotų kamerų sukurtus vaizdo įrašus.

Juose buvo galima matyti, kas įlipo į automobilius ir iš jų išlipo, kokiais maršrutais buvo važiuojama, taip pat vartams bei durims į karinius objektus atidaryti naudotus kodus. Praėjus trims savaitėms po pratybų „Dagens Naeringsliv“ paskelbė, kad vaizdo medžiaga rasta nuomotose transporto priemonėse.

Mažiausiai du automobiliai buvo „Deepal“ markės. Juos gamina Kinijos valstybės kontroliuojama bendrovė „Changan“. Šias transporto priemones kariuomenei išnuomojo „Hertz Norge“, kurią netiesiogiai valdo Kinijos automobilių grupė „Geely“.

Norvegijos krašto apsaugos sistemos atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Peras Gunnaras Grosberghaugenas AFP patvirtino, kad kariai transporto priemonių sistemose aptiko išsaugotus jutiklių vaizdo įrašus.

Nėra žinoma, ar ši medžiaga galėjo būti perduota trečiosioms šalims, įskaitant Kiniją, tačiau pareigūnas tokio scenarijaus neatmetė.

Atvejis išryškino prieštaravimą: Europos valstybių kariuomenės stiprina apsaugą nuo šnipinėjimo ir hibridinių grėsmių, tačiau jų naudojami automobiliai patys gali kaupti jautrią informaciją. „Dagens Naeringsliv“ teigimu, net sužinoję apie įrašus, kariai dėl kitų pasirinkimų stokos šiuos automobilius naudojo iki pratybų pabaigos, tik ištrindami vaizdo medžiagą.

Kariuomenė nusprendė, kad visiškas kiniškų automobilių draudimas būtų neproporcingas galimai saugumo naudai. Vietoje to numatyta konkretiems objektams taikyti pritaikytas saugumo priemones ir vietinius apribojimus automobiliams su kameromis bei jutikliais, nepaisant jų gamybos šalies.

„Hertz Norge“ teigė laikantis Norvegijos ir Europos teisės reikalavimų.

Bendrovės rinkodaros ir komunikacijos vadovas Hallvardas Nerbovikas AFP nurodė, kad klientų duomenys yra saugūs ir jokie su nuoma susiję asmens duomenys be aiškaus teisinio pagrindo neperduodami automobilių gamintojams, įmonės savininkams ar kitoms trečiosioms šalims. Vis dėlto jis nepaaiškino, ar galėjo būti perduoti kamerų įrašai.

Rizika slypi ne tik automobiliuose

Pernai Oslo viešojo transporto institucijos „Ruter“ bandymai atskleidė, kad Kinijos gamintoja „Yutong“ teoriškai galėtų nuotoliniu būdu sustabdyti savo elektrinius autobusus, pasitelkdama belaidę atnaujinimų sistemą. Ekstremaliomis aplinkybėmis Norvegija šiuos autobusus galėtų naudoti gyventojų evakuacijai.

Vėliau „Ruter“ pranešė įdiegusi priemones, kurios leidžia stebėti gaunamus signalus ir juos atidėti, taip užtikrinant atnaujinimų kontrolę.

Galimais „Trojos arkliais“ laikomi ne vien šiuolaikiniai automobiliai. Jautrios karinės informacijos gali atskleisti ir išmanieji laikrodžiai bei bėgikų naudojamos sporto programėlės, tokios kaip „Strava“. 2018 metais viešai paskelbti „Strava“ duomenys padėjo nustatyti karinių bazių vietas ir karių judėjimo maršrutus, ypač Afganistane bei Sirijoje.

Kovą Prancūzijos dienraštis „Le Monde“, pasinaudojęs vieno programėlės naudotojo jūreivio duomenimis, beveik realiu laiku nustatė Prancūzijos lėktuvnešio „Charles de Gaulle“ vietą rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

Norvegijos nacionalinė saugumo institucija pabrėžė, kad šiuolaikinės transporto priemonės iš esmės yra riedantys kompiuteriai, renkantys informaciją. Tarnybos atstovas AFP sakė, jog nėra tiksliai žinoma, kur ši informacija siunčiama ir kokiais tikslais ji panaudojama.