Lėtinės ligos gali progresuoti nepastebimai: kodėl vien vaistų dažnai nepakanka

Ilgėjanti gyvenimo trukmė laikoma svarbiu medicinos pasiekimu, tačiau su amžiumi auga ir tikimybė susidurti su lėtinėmis ligomis. Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga akcentuojama, kad svarbus ne tik ilgas gyvenimas, bet ir galimybė, susirgus, išlaikyti gerą savijautą, savarankiškumą bei gyvenimo kokybę.

Dažnai manoma, jog lėtinės ligos gydymas pirmiausia reiškia vaistų vartojimą. Tačiau tyrimai rodo, kad iki 80 proc. lėtinių susirgimų, tarp jų antro tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas bei podagra, gali išsivystyti dėl sveikatai nepalankios gyvensenos.

Dėl šios priežasties svarbu koreguoti kasdienius įpročius ir nuosekliai sekti ligos eigą. Didelė atsakomybė šiame procese tenka šeimos gydytojo komandai, į kurią įtraukiamas ir gyvensenos medicinos specialistas.

Nustačius lėtinę ligą, paciento priežiūra tuo nesibaigia. Jo sveikatos būklė ir toliau vertinama pagal individualiai sudarytą planą.

Šeimos gydytoja Giedrė Baršauskienė atkreipia dėmesį, kad lėtiniai susirgimai neretai blogėja be aiškių simptomų: žmogus gali jaustis pakankamai gerai, nors tyrimų rezultatai jau signalizuoja, kad ligos kontrolę būtina keisti. Todėl ilgalaikis sveikatos būklės stebėjimas yra ne mažiau reikšmingas nei pats gydymas.

Priežiūroje dalyvauja visa šeimos gydytojo komanda

Lėtinių ligų stebėseną vykdo ne vien šeimos gydytojas. Jis prižiūri gydymo eigą, analizuoja tyrimų duomenis ir, kai reikia, pakeičia vaistų dozes. Slaugytojai pacientams primena apie profilaktinius vizitus, matuoja sveikatos rodiklius bei padeda laikytis numatyto gydymo plano.

Gyvensenos specialisto užduotis – padėti žmogui keisti įpročius: siekti subalansuotos mitybos, parinkti saugų fizinį aktyvumą, geriau valdyti stresą ir gerinti miego kokybę.

Toks komandos narių atsakomybių pasiskirstymas padeda veiksmingiau kontroliuoti cukrinį diabetą, arterinę hipertenziją ir širdies nepakankamumą.

Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova pabrėžia, kad reguliari stebėsena leidžia anksčiau pastebėti sveikatos pokyčius ir imtis priemonių dar iki komplikacijų atsiradimo. Tai gali padėti išvengti ligos paūmėjimo bei sumažinti gydymo ligoninėje poreikį. Tinkamai kontroliuojant ligą, galima gyventi visavertį gyvenimą.

Ligonių kasa primena, kad lėtinėmis ligomis sergantys žmonės turėtų planingai lankytis pas šeimos gydytojo komandą net ir tuomet, kai jaučiasi gerai. Nuolatinė priežiūra bei bendradarbiavimas su specialistais padeda valdyti susirgimą, o kai kuriais atvejais – pasiekti ir jo remisiją.