Lietuvos sėklos keliauja į Arkties gelmes: kas bus išsaugota ateities kartoms

Lietuva augalų sėklų atsargas kaupia ne vien šalies genų banke – dalis jų saugoma ir pasaulinėje Svalbardo sėklų saugykloje Norvegijai priklausančiame Arkties salyne. Šiemet Valstybinė miškų tarnyba į šią saugyklą išsiunčia jau trečią siuntą, kuri turėtų padėti išlaikyti Lietuvos augmenijos genetinį paveldą ateities kartoms.

Į amžinojo įšalo supamus Svalbardo kalnus keliauja kruopščiai paruoštos sėklos. Šių metų siuntoje – 41 pavyzdys.

Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos skyriaus vedėjas Darius Raudonius nurodė, kad siuntoje yra įvairių vietinių medžių rūšių – juodalksnio, karpotojo beržo, pušies ir eglės – sėklų. Kita siuntos dalis sudaryta iš miežių mutantų sėklų pavyzdžių.

Lietuvos kolekcija Svalbarde auga nuo 2022 metų

D. Raudoniaus teigimu, tai jau trečiasis Lietuvos siuntimas į Svalbardą šiemet. Lietuva sėklas šioje saugykloje pradėjo kaupti 2022 metais, o dabar joje saugoma beveik 250 mūsų šalies augalų sėklų pavyzdžių.

Tarp jų yra dekoratyvinių, vaistinių, aromatinių, žemės ūkio, javų, sodo, daržo bei miško augalų sėklų. Saugojamos veislės, rūšys, hibridai, selekcinės linijos ir laukinės populiacijos, įtrauktos į nacionalinius genetinius išteklius.

Daug didesnė kolekcija laikoma Lietuvoje: Valstybinė miškų tarnyba savo genų banke saugo daugiau kaip 5 tūkst. sėklų pavyzdžių.

Vyriausioji specialistė Jolanta Nainienė parodė šaldytuve laikomas beržo sėklas, kurios prieš saugojimą pakuojamos ir laminuojamos. Jos laikomos –5 ir –20 laipsnių temperatūroje, o daigumas tikrinamas kas penkerius metus.

Pasak J. Nainienės, ypač svarbu išsaugoti ligos nepažeistus uosius. Šiuos medžius šiuo metu puola grybas, todėl genų banke laikomos nepažeisto uosio sėklos, kad ateityje būtų galima išsaugoti šią rūšį.

Prieš patenkant į saugyklas, sėklos itin atidžiai paruošiamos: jos išvalomos nuo šiukšlių ir nereikalingų dalelių, atliekami reikalingi tyrimai.

D. Raudonius aiškino, kad daigumo ir gyvybingumo tyrimai gali trukti 20 ar daugiau dienų, o kai kurias sėklas tenka daiginti net pusę metų. Vėliau jos džiovinamos nuo vieno iki trijų mėnesių, kol pasiekiamas reikiamas drėgmės lygis.

Kodėl sėklas būtina laikyti ne vienoje vietoje

Tiek Lietuvoje, tiek Svalbarde sėklos saugomos šaltyje ir gyvybingos gali išlikti keliasdešimt metų. Tačiau ten nėra Lietuvos galiūno ąžuolo gilių, nes jos yra mėsingos, turi daug drėgmės, o šaltis jas pažeistų.

Svalbardo pasaulinė sėklų saugykla įrengta po žeme, uolienoje, 130 metrų gylyje. Joje savo sėklas saugo daugiau nei pusė pasaulio valstybių, o sukaupta kolekcija siekia beveik pusantro milijono pavyzdžių.

D. Raudonius pabrėžė, kad svarbu apsaugoti ne tik augalų rūšis, bet ir jų genetinę įvairovę. Šiuo metu neįmanoma numatyti, kurios genetinės savybės bus reikalingos po 50 ar 100 metų, kai keisis miškų ir žemės ūkio augalų augimo sąlygos. Todėl būtina palikti pasirinkimą ateities kartoms.

Saugykla Arktyje atidaroma tik keturis kartus per metus – tuomet kolekcijos papildomos arba atnaujinamos. Specialistai pabrėžia, kad sėklų laikymas keliose vietose yra ypač svarbus, nes pasaulyje yra buvę atvejų, kai genų bankai buvo susprogdinti.

Jeigu šalį ištiktų katastrofa ar gamtos nelaimė, ji galėtų susigrąžinti savo sėklas iš pasaulinės Svalbardo saugyklos ir atkurti augmeniją.