Mama dirba per du darbus: dėl šešiamečio Nikitos ji ryžosi dar vienai svarbiai kelionei

Šešiametis klaipėdietis Nikita Vyčas dažniausiai žmones pasitinka šypsena, tačiau už jos slepiasi daug sunkumų – skausmas, liūdesys, bemiegės naktys ir kasdienis darbas kartu su įvairių sričių specialistais bei mama.

Berniuko ir jo devynerių metų sesers Anitos mama Tatjana Michalina jau kelerius metus dirba dviejose darbovietėse. Taip ji siekia užtikrinti jaunesniajam vaikui kuo geresnę medikų priežiūrą ir gerinti jo gyvenimo kokybę.

Šiuo metu šeimai reikia lėšų brangiai reabilitacijai Alanijoje, Turkijoje. Nikita ten vyks trečią kartą. Po ankstesnių kelionių mama pastebėjo ryškų sūnaus būklės pagerėjimą, todėl ir toliau dirba per du darbus, kad galėtų išsiųsti jį gydytis.

Raida ėmė stoti praėjus 11 mėnesių nuo gimimo

Pasak Tatjanos, nėštumas ir pirmieji Nikitos gyvenimo mėnesiai buvo ramūs. Sūnus gimė sveikas, o medikai nepastebėjo nei sveikatos, nei raidos sutrikimų.

Pirmaisiais mėnesiais berniukas augo kaip kiti vaikai, todėl šeimai nekilo įtarimų, kad vėliau gali atsirasti sunkių problemų.

Pirmuosius neįprastus pokyčius mama susieja su laikotarpiu po paskutinio skiepo nuo hepatito B, kai Nikitai buvo dešimt mėnesių. Maždaug per mėnesį jo raida tarsi sustojo.

Anksčiau berniukas galėjo ištarti paprastus žodžius, tokius kaip „mama“ ir „močiutė“, leido garsus, palaikė akių kontaktą bei reagavo į aplinką. Vėliau šie gebėjimai išnyko. Mama jautė, kad vaikas tarsi atsitraukė nuo jį supančio pasaulio.

Į nerimą iš pradžių atsakyta raminimu

Pastebėjusi sūnaus elgesio pokyčius, Tatjana nedelsdama kreipėsi į šeimos gydytoją. Vis dėlto jai buvo aiškinama, kad berniukai neretai vystosi lėčiau už mergaites ir nerimauti nereikėtų.

Tačiau mama, stebėdama kitus panašaus amžiaus vaikus, suprato, kad Nikitos situacija nėra įprasta. Ji nenustojo ieškoti atsakymų ir toliau atidžiai stebėjo sūnų.

Nikitai sulaukus dvejų metų, jam nustatytas neįgalumas. Nuo tada mama su sūnumi intensyviai dirba su skirtingų sričių specialistais.

Berniukas lopšelį pradėjo lankyti būdamas vienerių metų ir aštuonių mėnesių. Tatjana tikėjosi, kad bendravimas su kitais vaikais paskatins jo raidą, tačiau pokyčių nebuvo. Nors neįgalumas dažniausiai oficialiai nustatomas nuo trejų metų, Nikitos atveju medikai sutiko tai padaryti anksčiau, kad šeima galėtų gauti valstybės finansuojamas terapijas.

Nustatytas sunkus autizmas ir intelekto sutrikimas

Iš pradžių berniukui buvo diagnozuotas įvairiapusis raidos sutrikimas, tačiau vėliau diagnozė patikslinta. Nikitai nustatytas sunkios formos vaikystės autizmas ir sunkus intelekto sutrikimas.

Pasak mamos, gydytojai nurodo, kad sūnaus intelektiniai gebėjimai yra labai riboti, tačiau nuoseklus darbas gali padėti jam tapti savarankiškesniam ir lengviau prisitaikyti prie aplinkos. Nors niekas negali prognozuoti, kokią pažangą jis pasieks ateityje, Tatjana tiki kantrybės, nuolatinio darbo ir meilės svarba.

Per pastaruosius metus Nikita išbandė daug skirtingų pagalbos būdų. Jis lankėsi pas logopedus, ergoterapeutus ir kineziterapeutus, buvo vedamas į masažus, hipoterapiją, baseiną bei kitus užsiėmimus.

Mama su sūnumi taip pat kelis kartus vyko į reabilitaciją Minske, kur mėnesį kartu gyvendavo ligoninėje.

Tatjanai diagnozė buvo didžiulis sukrėtimas, su kuriuo jai buvo sunku susitaikyti, supratus, kad ji šeimą lydės visą gyvenimą. Kasdienybę teko iš esmės pertvarkyti ir prisitaikyti prie naujų iššūkių.

Šeima kreipėsi į neurologus, psichiatrus ir kitus gydytojus, tačiau niekas negalėjo pasakyti, kodėl taip nutiko. Vienintelis atsakymas buvo būtinybė nuolat dirbti su vaiku ir stengtis jam padėti.